https://www.facebook.com/107350081605506/

RytasBasket.lt, Vilnius (2026)

09/10/2021

Šio vakaro dvikova su Panevėžio „Lietkabeliu“ – dar vienas šansas komandai grįžti į pergalių kelią. Gera kova vietoj pergalingo rezultato jau netenkins nei komandos sirgalių, nei trenerių štabo, nei pačių žaidėjų.

Jau principiniais varžovais tapę panevėžiečiai, šį sezoną pasitiko labai smarkiai atsinaujinę – trys pagrindiniai komandos puolimo vedliai – Margiris Normantas, Kyle‘as Vinalesas ir Gytis Masiulis – šį rudenį pasitiko naujuosiuose klubuose, o juos pakeitė tikrai ne tokie žinomi vardai. Kaip svarbiausius šios dienos varžovų papildymus galima išskirti įžaidėją iš Serbijos Nikolą Radičevičių, Gediminą Oreliką bei Dovydą Giedraitį. Pagrindinis „Lietkabelio“ pranašumas prieš jų pačių praėjusių metų komandą – ilgesnis atsarginių žaidėjų suolelis. Nuo jo pakilę Panagiotis Kalaitzakis, Kristupas Žemaitis, Kasparas Berzinis ar Karolis Giedraitis, skirtingose dvikovose gali tapti tokiais pat naudingais kaip ir startinio penketo nariai.

Žvelgiant į panevėžiečių sužaistus susitikimų rezultatus galima pamatyti ir kovą iki paskutinių sekundžių su varžovais iš Kauno (69:73), „Neptūno“ (83:62 ir 81:53) sutriuškinimus, bet taip pat ir pralaimėjimą prieš Jonavos „CBet“ (66:74). Per sužaistus mačus nei vienas „Lietkabelio“ žaidėjas nerinko didesnio nei 10 taškų vidurkio, o arčiausiai to buvo Panagiotis Kalaitzakis (9,8 pelnyto taško). Šituo aspektu šios dienos varžovai yra panašūs į „Rytą“, kuris kol kas puolime taip pat neranda žmogaus, kuris galėtų prisiimti daugiausiai iniciatyvos.

Pergalinga rungtynių baigtis tikriausiai dar nebuvo tokia svarbi šio sezono kovose. Nors savaitės viduryje patirtas pralaimėjimas FIBA Čempionų lygoje gali sukomplikuoti komandos šansus pateikti į sekantį tarptautinio turnyro etapą, šio vakaro rungtynės svarbios ne tik turnyrinės lentelės prasme. Dvikovoje su „EWE Baskets“ kai kurie komandos žaidėjai atrodė išsigandę ir susikaustę, o geriausiai šitoje vietoje galėtų pagelbėti pergalė prieš bet jau kol kas, panašaus pajėgumo varžovą.

Nors „Ryto“ pataikymas iš tolimos distancijos lenkia lygos vidurkį ir siekia 36,4 procento, jų išmetamas, o kartu ir pataikomas kiekis ženkliai sumažėjo palyginus su praėjusiu sezonu. Per sužaistus 3 susitikimus išmesti 66 tritaškiai – po 22 per susitikimą. Palyginimui praėjusiame sezone į Prienų krepšį buvo sumesta 19, į „Juventus“ – 15, į Šiaulių – 13 tolimų metimų. Nors šioje sudėtyje ir trūksta stabilių metikų iš toli, tik pataikyti tritaškiai atlaisvintų kol kas stringantį puolimą ir pridėtų papildomą opciją puolime prie kartais beviltiškai atrodančio lipimo ant varžovų krepšio.

Vokietijoje beviltiškai pasirodęs Marko Tejičius turės dar vieną progą suteikti taip reikalingas poilsio minutes Ivanui Buvai ir Tanneriui Leissneriui. Beveik savaitę laiko treniruotėms su komanda turėjęs aukštaūgis turėtų po truputį duoti rezultatą aikštėje. Per tas kelias minutes Oldenburge, serbas kol kas neparodė nei vienos savybės, dėl kurios jis būtų pranašesnis už Martyną Pacevičių.

Šios dienos dvikova prasidės 17:20. Ją stebėti galima bus per BTV bei GO3 platformą.

⚫⚪🔴

06/10/2021

Kovas tarptautiniame turnyre komanda pradės šio vakaro dvikova svečiuose su vietos Oldenburgo „EWE Baskets“.

Nors „Ryto“ sirgaliai prieš artėjantį susitikimą tikrai nespinduliuoja pačiomis optimistiškiausiomis nuotaikomis, tą patį galimą teigti ir apie Oldenburgo klubo palaikytojus. Komanda Vokietijos pirmenybėse startavo viena pergale iš dviejų galimų, nors varžovai abejuose susitikimuose tikrai nebuvo patys galingiausi – pirmame mače buvo nusileista Chemnico „Niners“ (78:79), o antrame susitikime po atkaklios kovos buvo įveikta Krailsheimo „Hakro Merlins“ ekipa (82:79). Priedo, Vokietijos taurės aštuntfinalyje buvo nusileista ir varžovams iš Frankfurto - „Skyliners“ ekipai (67:75).

Didžiausią grėsmę varžovų krepšiui šio vakaro varžovų gretose kelia komandą tarpsezonyje papildęs gynėjas Maxas Heideggeris – šis, iš Izraelio lygos atkeliavęs naujokas, per dvi sužaistas rungtynes pelnė po 25 taškus. Jam geriausiai talkina dar vienas ekipos naujokas – aukštaūgis Tai Odiase, renkantis po 11 pelnytų taškų ir 7.5 atkovotus kamuolius, bei visiems krepšinio sirgaliams puikiai pažįstamas ir dar Eurolygos turnyre Oldenburgo komandos garbę gynęs Rickey Pauldingas, kurio sąskaitoje 14.5 pelnyto taško vidurkis. Išskirti galima ir pagrindinį komandos įžaidėją Philą Pressey, kuris nors ir neišsiskiria rezultatyvumu – vos 1.5 pelnyto taško vidurkis – bet komandos draugams išdalina po 6.5 rezultatyvaus perdavimo.

Vakaro rungtynės parodys, kokius namų darbus atliko Giedrius Žibėnas po tikriausiai skaudžiausio savo pralaimėjimo prie klubo vairo. Triuškinamą pralaimėjimą Utenos „Juventus“ nulėmė ne tik žaidimo detalės, bet ir iš pažiūros prasta psichologinė komandos būsena dvikovos metu. Jau trečiame kėlinyje rankas nuleidę vilniečiai rungtynėse su „EWE Baskets“ turi išeiti ant parketo su visiškai kitokiu nusiteikimu. Daug lems ir vilniečių gynėjų linijos aštrumas – fizinį pranašumą prieš Pressey ir Pauldingą turėsiantys Vaidas Kariniauskas, Margiris Normantas ir Speedy Smithas turėtų dėti visas pastangas tuo pranašumu pasinaudoti. Kartu, gynėjų aktyvumas puolime gali leisti nuvarginti ir pagrindinę Oldenburgo puolimo žvaigždę. Dvikovai įdomumo pridės dar viena proga įtikinti ekipos sirgalius kol kas blankiai atrodančiam Kennethui Smithui bei laukiantis Marko Tejičiaus debiutas.

Dvikova Vokietijoje prasidės 21:00 bus galima per Go3 platformą.

⚫⚪🔴

BC RYTAS, Vilnius nuotrauka.

25/09/2021

Jau šiandien vakare įvyks komandos debiutas šiame sezone prieš savus sirgalius. Iššūkį bandys mesti į trečiąją akistatą stosiantys svečiai iš Šiaulių.

Finansinius pajėgumus padidinę šiauliečiai savo sudėties bent jau ant popieriaus šiemet nesustiprino. Praėjusį sezoną tokius pajėgius vedlius kaip Elvaras Fridrikssonas, Kasparas Berzinis ar Andy Van Vlietas turėję Šiauliai, šį sezoną juos bando pakeisti dviem legionieriais iš JAV. Fridriksonną pakeitė patirties aukščiausiose Italijos ir Graikijos lygose turintis Jonas Elmore‘as, priekinėje linijoje pirmuoju smuiku turėtų groti ne tokiu skambiu gyvenimo aprašymu pasižymintis, bet keletą solidžių sezonų NBA dukterinėje lygoje praleidęs Isaiah Armwoodas. Tiesa, Armwoodo sezono pradžią apkartino kojos piršto lūžis, kuris jį iš rikiuotės išvedė mažiausiai mėnesiui, todėl šiandien jo ant parketo neišvysime.

Pirmose savo rungtynėse „Šiauliai-7bet“ kiek netikėtai neturėjo jokių vilčių Alytuje (66:75). Nesėkmė sezono starte atrodo dar keičiau po jų antrojo išbandymo, kur mums besipriešinusios „Pieno žvaigždės“ buvo sutriuškintos (84:62). Per pirmuosius du susitikimus šiandienos varžovus į priekį tempia trys žaidėjai – jau minėtas Jonathanas Elmore‘as renka po 19.5 taško ir 6.5 rezultatyvaus perdavimo, o jam sėkmingiausiai talkina aukštaūgių Armino Urbučio – 12 taškų ir 7 atkovoti kamuoliai – ir Giedriaus Staniulio – 7 taškai ir 6 atkovoti kamuoliai – tandemas.

Turint omeny praėjusios Šiaulių ir Pasvalio akistatos rezultatą, lengva „Rytui“ šiandien tikrai nebus. Jauna šiauliečių komanda per sužaistus pirmus susitikimus parodė esanti pajėgi kovoti dėl vidurio pozicijų Lietuvos krepšinio lygoje. Didžiausią iššūkį turėtų kelti varžovų energija priekinėje linijoje. Nors po Armwoodo traumos, ten beliko du svarbesni rotacijos žaidėjai, taip pat plačios rotacijos aukštaūgių grandyje neturinčiam „Rytui“, šių dviejų krepšininkų fizinė jėga gali tapti galvos skausmu. Ir turbūt didžiausią intrigą būsimas susitikimas kelia dėl į Vilnių atvykusio Speedy Smitho debiuto. Iki FIBA Čempionų lygos kovų likus kiek mažiau nei trims savaitėms dvikova su „Šiauliais-7bet“ ir vėliau laukiantis susitikimas su Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ taps vienintelėmis repeticijomis naujam klubo gynėjui.

Dvikova su svečiais iš Šiaulių prasidės 17:20, o ją stebėti, nesant arenoje, bus galima per BTV arba Go3 platformą.

⚫⚪🔴

DELFI.lt nuotrauka.

19/09/2021

Ilgai lauktas ir ieškotas pastiprinimas gynėjų linijoje jau artimiausiu metu turėtų atsidurti Vilniuje. Klubą papildė 191-o centimetro ūgio amerikietis Kennethas Smithas, geriau žinomas savo pravarde - Speedy, kurią jam suteikė močiutė. Gynėjui „Rytas“ taps 7-ąja stotele Europoje.

Profesionalaus krepšininko karjerą Speedy pradėjo visai netoli nuo Vilniaus – 2015-ais sudarė sutartį su Rygos „VEF“, tačiau jo etapas Latvijoje ilgai neužtruko. Per 11 sužaistų rungtynių Smithas Rygos klubo vadovų nesužavėjo ir grįžo į JAV, kur toliau patirtį kaupė net iki 2019-ųjų. Dar vieną šansą amerikiečiui nutarė suteikti garsiausias Vengrijos klubas – Solnoko „Olaj“. Nors Smitho karjera Vengrijoje ilgai neužtruko, tąkart tai atsitiko jau dėl visai kitų priežasčių nei Latvijoje. Pagrindine „Olaj“ figūra puolime tapęs gynėjas patraukė pajėgesnio Šarlerua klubo dėmesį, kur persikėlė tų pačių 2020-ųjų gruodį. Bet ir Belgija netapo paskutine amerikiečio stotele tą sezoną. Pasibaigus kovoms Belgijos vietinėse pirmenybėse, kuriose Smithas rinko po 10.5 taško, 7.5 rezultatyvaus perdavimo ir net po 16.9 naudingumo balo, jo paslaugomis susidomėjo kovas Izraelyje tęsęs Haifos „Maccabi“. Prie kolektyvo, kuris savo sudėtyje turėjo Lietuvoje ne vienus metus rungtyniavusį Jerai Grantą bei Europoje neblogai žinomus Andrew Andrewsą ir Reggie Upshaw, prisijungęs „Ryto“ naujokas nepasimetė ir iškart tapo lyderiu – per 6 sužaistus mačus rinko po 15 taškų, atiduodavo po 7.7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 16.2 naudingumo balo. Toks sėkmingas sezonas leido Speedy 2020-aisiais išbandyti jėgas Europos taurėje. Atstovaudamas Antverpeno „Telenet Giants“ du kartus baudė ir varžovus iš Lietuvos. Per susitikimus Antverpene ir Panevėžyje, gynėjas rinko po 19 taškų ir 6 rezultatyvius perdavimus. Kentėjo nuo jo ne tik „Lietkabelis“, bet ir varžovai ir Bolonijos, Krasnodaro, Andoros ir Monako – pasibaigus Europos taurės grupių etapui, solidūs amerikiečio statistiniai rodikliai sudomino Limožo komandą. Nors čia Smithas nebebuvo toks ryškus, tai jam nesutrukdė tapti pagrindiniu atakų organizatoriumi – vietos pirmenybėse jis rinko po 6.9 pelnyto taško ir 4.4 rezultatyvaus perdavimo. Tiesa, Limožo ekipa dalyvavo ir FIBA Čempionų lygos turnyre, kur Smithas suspėjo sužaisti vos tris mačus, kuriuose pasižymėjo 9.3 pelnyto taško ir net 10 rezultatyvių perdavimų vidurkiais.

Stebint Speedy Smithą aikštelėje, labai sunku išskirti vieną žaidimo komponentą. Jis žaidimo stiliumi primena šiemet ne vieną Eurolygos klubą dominusį ir galiausiai Berlyno „ALBA“ atsidūrusį bendrapavardį Jaleeną Smithą. Tai pakankamai aukštas ir ilgų rankų gynėjas, kuris gali aikštelėje daryti viską, tačiau pakankamai ribotame lygyje. Paskutinės penkios karjeros stotelės parodė, kad patogiausiai jis jaučiasi tuomet, kai jam yra patikėta visiška komandos puolimo kontrolė ir tuo primena šią vasarą prie klubo prisijungusį Vaidą Kariniauską. Nors Smithas nėra pakankamai staigus ir greitas, kad galėtų draskyti varžovų gynybą individualiomis pastangomis, kaip tai darė peržiūroje dalyvavęs T.J. Starksas, savo taškus jis renkasi neperskubėdamas metimais iš vidutinio ir tolimo nuotolio. Nors pagal savo fizinius duomenis Speedy galėtų rungtyniauti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose, jam gerokai priimtinesnė yra pirmoji. Tą išduoda ir rezultatyvių perdavimų vidurkiai – šis rodiklis nesiekė 7 tik paskutiniame etape Limože, kur vis tiek išliko pakankamai solidūs Europos krepšiniui – 4.4 per rungtynes. Naujasis klubo pirkinys taip pat turi visas reikiamas fizines savybes tam, jog būtų svarbiu ginklu ir gynyboje. Tiesa, ankstesnėse komandose iš jo pirmiausia buvo reikalaujama indėlio puolime.

Nors Smithui jau 28-eri, paskutinių sezonų tobulėjimo kreivė leidžia tikėtis, kad geriausio savo žaidimo jis dar nepademonstravo. Nuo to, kaip vieno komandos lyderio ieškojusiam Giedriui Žibėnui pavyks padėti amerikiečiui atskleisti geriausias savybes, labai priklausys ir kiek toli klubas žygiuos tarptautinėje arenoje.

⚫⚪🔴

18/09/2021

Šiandien „Rytas“ išvykoje pradeda 2021-2022-ųjų metų sezoną. Pirmuoju varžovu Lietuvos krepšinio lygoje taps „Pieno žvaigždės“. Rungtynės su pasvaliečiais taps vienomis ir dviejų, kuriomis prasidės vietos pirmenybių kovos.

Galima sakyti, jog pirmuoju mūsų varžovu bus klubas, susiduriantis su panašiomis problemomis. Savo sudėtyje vos 9 krepšininkus turintis Pasvalys lygiai taip pat, kaip ir „Rytas“, sezonui ruošiasi dviem frontais – tiek ant parketo šlifuojant derinius, tiek už aikštės ribų ieškodamas naujų žaidėjų. Iš praėjusio sezono komandoje teliko vos vienas žaidėjas – Paulius Petrilevičius, o prie svarbiausių pasikeitimų galima paminėti ir pokyčius trenerių štabe, kur Gediminą Petrauską pakeitė Mantas Šernius. Tarp skambesnių „Pieno žvaigždžių“ naujokų šiemet atsidūrė amerikietis Joshas Selby ir „Ryto“ akiratyje buvęs Žygimantas Skučas. Taip pat, įdomu bus stebėti ir dviejų buvusių „Ryto“ piramidės auklėtinių – Arno Beručkos ir Simo Jarumbausko – progresą. Per pasirengimo ciklą pasvaliečiai spėjo sužaisti keturis susitikimus, kurių metu iškovojo dvi pergales – prieš Jonavos „CBet“ (93:89) ir nutrauktose rungtynėse prieš „Lietkabelį“ (41:36) – ir patyrė tiek pat nesėkmių – prieš Šiaulius (79:90) ir Rygos „VEF“ (69:88).

Turint 10-ies krepšininkų rotaciją, „Pieno žvaigždės“ atrodo vienu palankiausių varžovų sezono startui. Ypatingai ryškus pranašumas išsiskiria lengvojo krašto pozicijoje, kur pasvaliečiai neturi nei vieno žmogaus, galėsiančio atsilaikyti prie Arno Butkevičiaus ir Gyčio Radzevičiaus reidų linko varžovų krepšio. Tiesa, nors šios dienos varžovai neturi individualiai pajėgiausios priekinės linijos – tiek Žygimantas Skučas, tiek Paulius Petrilevičius, tiek Karolis Guščikas nevengia kietos kovos po krepšiais. Ypatingai trumpa aukštaūgių rotacija draugiškose rungtynėse besinaudojęs Giedrius Žibėnas turės atras būdų pailsinti pagrindinius aukštaūgius.

Dvikovą su „Pieno žvaigždėmis“ galima bus stebėti 17 valandą per Go3 platformą.

⚫⚪🔴

DELFI.lt nuotrauka.

10/09/2021

Vakar pasibaigė Vilniuje vykęs draugiškas „Vikinglotto“ taurės turnyras. Jo finale „Rytas“ kiek netikėtai nusileido per paskutinius du sezonus principiniu varžovu tapusiam Rygos „VEF“. Pirmoje rungtynių dalyje vykusį dominavimą po ilgosios pertraukos pakeitė nesusikaupimas ir sunkiai į svarbiausiai mikrodvikovas aikštėje spėjančių vilniečių vaizdas. Galima tik pasidžiaugti, kad labai galingų priešininkų pasirengimo cikle neturėjusi komanda pagaliau gavo rimtesnį iššūkį, iš kurio galės išmokti vertingų pamokų prieš vis artėjančią sezono pradžią.

Ieškoti vakarykščio pralaimėjimo priežasčių ilgai nereikia – aštuonių žaidėjų rotacija besivertęs „Rytas“, po ilgosios pertraukos atrodė labiau nusiteikęs tas likusias 20 minučių aikštėje atvaikščioti, o ne uždaryti rungtynes. Pirmose dviejose turnyro rungtynėse didesnių šansų pasireikšti gavę Arnas Adomavičius ir ypatingai Martynas Pacevičius trenerių štabo neįtikino, jog jau dabar gali duoti naudos atkakliose rungtynėse. Ir nors gynėjų linijoje ši problema nėra tokia aštri, verstis vos su dviem aukštais žmonėmis klubui buvo sunku net su tokiu varžovu kaip „VEF“. Taip pat, finalinėje dvikovoje į akis krito ir vilniečių penketo neužtikrintumas gynyboje, kuomet kelių žaidėjų nesusikalbėjimas dažniausiai privesdavo prie situacijų, kai vieną varžovų žaidėją vilniečiai dengdavo dviese ar net tryse. Po rungtynių Giedrius Žibėnas užsiminė, jog ta pati problema egzistuoja ir treniruočių proceso metu, tačiau prie jos tikriausiai prisideda ir normalios rotacijos nebuvimas, dėl kurio žaidėjai yra priversti kartais priversti rungtyniauti net per tris pozicijas.

Donato Zavacko artimiausiomis dienomis laukia labai svarbi užduotis – surasti papildymą į priekinę liniją. Ir tai neturi būti bet koks „Ryto“ lygį atitinkantis krepšininkas. Tai, kad šiai komandai yra reikalingas po susikeitimų prieš mažesnį žaidėją galintis apsiginti „centras“, ypatingai parodė vakar dienos finalo antroji dalis, kuomet tiek Buva, tiek Leissneris, kartais ne tik, kad nesugebėdavo uždaryti varžovų gynėjams kelių link krepšio, bet ir matydavo kaip kamuoliai yra permetami per jų galvas varžovams dar net nepradėjus derinio. Su klubu sieti Juanas Palaciosas ir Žygimantas Skučas tikrai netaptų išsigelbėjimais dabartinėje situacijoje, todėl tikėtina, kad yra ieškomas idealiai norimą stilistiką atitinkantis aukštaūgis. Laikas šioje situacijoje tikrai nėra bičiulis klubo vadybai – neaišku kiek tokį krūvį pakels Ivanas Buva ir Tanneris Leissneris, kurių bent vieno trauma galėtų galutinai nubraukti bent jau sezono pradžią.

„Vikinglotto“ turnyras tapo pirmuoju išbandymu peržiūroje dalyvaujančiam T.J. Starksui. Su trenksmu debiutavęs amerikietis į turnyro pabaigą atrodė vis blankiau, o turnyrą baigė turėdamas 9.7 pelnyto taško vidurkį. Sužaistos trys rungtynės Vilniuje, kad komandai įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijoje trūksta žmogaus, kuris galėtų individualiais veiksmas „užaštrinti“ žaidimą, susikurti progą tiek sau pačiam, tiek komandos draugams poziciniame puolime. Tokiomis savybėmis pasižymintis Mindaugas Girdžiūnas tapo pagrindine „Ryto“ puolimo jėga, kadangi kol kas labiausiai atitinka tokį apibūdinimą. T.J. per pirmąsias dvi rungtynes parodė, jog yra individualiai pajėgesnis, fiziškai labiau pasiruošęs už visus savo konkurentus pirmose dvejose pozicijose. Turnyrui artėjant į pabaigą, labiausiai amerikiečio žaidime išryškėjo neužtikrintumas veiksmuose – 22-iejų metų įžaidėjas aikštėje daugiau užsiėmė galvojimu, kokį sprendimą atlikti, nei pačiu žaidimu, ko pasekoje atrodė visiškai ne savo rogėse. Tą tikriausiai galime nurašyti tiek buvimu visiškai naujoje aplinkoje, tiek spaudimu, kuris kyla iš garantuotos sutarties su klubu neturėjimo. Vis dėl to, Starksas, bent jau iš pirmo žvilgsnio, turi potencialo kilti į pakankamai aukštą lygį Europoje. Giedrius Žibėnas dar turi daugiau nei savaitę „pasičiupinėti“ gynėją treniruočių procese ir jei per tą savaitę neišlįs kokios vidinės amerikiečio problemos, klubas turėtų dėti visas pastangas su juo sudaryti ilgesnę nei vieno sezono sutartį.

Be akivaizdžių problemų komandos žaidime, galime išskirti ir labiausiai džiuginantį dalyką - Gyčio Radzevičiaus užtikrintumas veiksmuose, kuris leidžia tikėtis, kad vilnietis šiame sezone taps vienu iš stabiliausių komandos žaidėju. Per draugiškų rungtynių ciklą Gytis rinko po 10.6 pelnyto taško ir atkovojo po 6.4 atšokusio kamuolio. Dar dviejų sezonų sutartį su klubu turintis puolėjas atrodo yra pasirengęs žengti rimtą žingsnį savo karjeroje.

⚫⚪🔴

BNS Lietuva nuotrauka.

05/09/2021

Atrodo, jog naujojo klubo gynėjo paieškos, bent jau trumpam, pasibaigė. Savo vertė komandos trenerių štabui bandys įrodyti iki tol profesionaliai nerungtyniavęs amerikietis T.J. Starksas. Gynėjas pirmiausiai buvo sutaręs dėl peržiūros Utenos „Uniclub Casino Juventus“. Tačiau dėl kilusių dokumentų su Starkso pasu, uteniškiai amerikiečio nutarė nelaukti ir į jo vietą pasikvietė kitą naujoką. Čia užsitęsusia „Ryto“ gynėjo paieška pasinaudojo T.J. Starkso interesus atstovaujantis Tadas Bulotas ir „Wasserman“ agentūra – lėktuvo bilietus į Lietuvą turintis amerikietis buvo pasiūlytas Vilniaus klubui.

188-ių centimetrų ūgio įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose galintis žaisti Starksas savo NCAA karjerą pradėjo pajėgiame Teksaso „A&M“ universitete, kur per du sužaistus sezonus jo komandos draugais buvo dabartinis „Celtics“ aukštaūgis Robertas Williamsas, vėliau „Thunder“ atstovavęs Tyleris Davisas bei šiemet Lietuvoje rungtyniausiantis Joshas Nebo. Tokioje kompanijoje Starksas nepasimetė ir antrąjį savo sezoną rinko po 12.3 taško ir 3.5 rezultatyvaus perdavimo. Vis dėl to tretieji metai Starksui prasidėjo nesėkmingai – pirmuosius susitikimus praleido dėl čiurnos traumos, vėliau buvo pagautas už „žolės“ laikymą, po kurio sekė suspendavimas nuo krepšinio komandos. Paskutiniuosius savo metus universitete amerikietis nusprendė praleisti Kalifornijoje, kur prisijungė prie šios valstijos „Northridge“ mokymo įstaigos. Gerokai silpnesniame universitete, Starksas atsiskleidė visu ryškumu ir paskutiniuosius metus pabaigė būdamas šeštu žaidėjo visame čempionate pagal rezultatyvumą – rinko po 21.7 taško. Šią vasarą gynėjas bandė laimę ir NBA naujokų biržoje, iki kurios spėjo pasirodyti „Clippers“, „Pistons“ ir „Kings“ atstovams. Savo pavardės tarp 60-ies laimingųjų neišgirdęs gynėjas nutarė karjerą pakreipti į Europą.

T.J. Starksas per tris sezonus NCAA įrodė, kad bent jau tame lygyje, kuriame žaidė iki šiol, pagrindinė jo stiprybė yra taškų rinkimas. Tą jis dažniausiai daro pakankamai sudėtingais metimais iš toli ar vidutinio nuotolio. Būtent dėl šios priežasties, jo pataikymo procentas iš žaidimo paskutiniajame sezone siekė kiek daugiau nei 45 procentus. Vis dėl to šis skaičius buvo gerokai didesnis už rodiklius demonstruotus pirmus du sezonus pirmąjį sezoną iš žaidimo atakavo 38.8 procento tikslumo, o antrąjį – vos 36.6. Šį rodiklį Europoje gali dar pagerinti didesnė aikštelė, kuri lems daugiau galimų prasiveržimo link krepšio kelių. Taip pat, būdamas puikių fizinių duomenų ir atletinių pozicijų savo pozicijai, amerikietis gali vieną po kitos provokuoti varžovų pražangas. Vis dėl to, didžiausią klausimą kol kas kelia, ar jis galės pademonstruoti bent dalį to savo profesionalioje karjeroje.

Tikėtina, kad net ir T.J. pateisinus „Ryto“ vadovų bei trenerių lūkesčius, jis vedančios rolės šį sezoną nesulauktų. Gynėjo žaidimo stilius atrodo puikiai tinkamas draskyti varžovų gynybas kylant nuo suolo. Dėl tokios rolės jam dar tektų pakonkuruoti su klubo senbuviu Mindaugu Girdžiūnu. Pirmąją galimybę išvysti T.J. Starkso lygį turėsime rytoj, draugiškame susitikime su Norčiopingo „Dolphins“.

⚫⚪🔴

03/09/2021

Vakar klubo išplatintame pranešime Donatas Zavackas patvirtino, kad komanda vis dar ieško papildymo dviejose pozicijose – gynybą galinčio draskyti gynėjo bei pakeitimo sunkią traumą patyrusiam Jarvisui Williamsui.

Tarp pretendentų į įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijas tarp klubo sirgalių buvo įgarsintos keturios pavardės – praėjusį sezoną komandos akiratyje buvęs Isaiah Briscoe, Europoje kelis sezonus praleidęs ir taip pat anksčiau su „Rytu“ sietas Marcusas Fosteris bei visą karjerą JAV praleidę Rayjonas Tuckeris bei Mattas Mooney.

Didžiausią klaustuką keliančiu papildymu iš šios grupės galima laikyti Mattą Mooney. Dviejų sezonų patirti NBA G lygoje turintis gynėjas iš visos ketveriukės išsiskiria savitu žaidimo stiliumi – jį vienintelį galime laikyti tikruoju žaidimo organizatoriumi. Mooney neišsiskiria savo atletinėmis savybėmis, o geriausiai jaučiasi galėdamas laikyti kamuolį savo rankose. Tiesa, tą jis daro ne tam, jog pats rastų kelius link varžovų krepšio, o sukurtų progas komandos draugams. Per du sezonus dukterinėje NBA lygoje, gynėjo rezultatyvumas neviršijo 13.9 pelnyto taško, o atliktų rezultatyvių perdavimų skaičius nuolat sukosi aplink 5. Kad Mooney turi potencialo turėti gerą karjerą Europoje parodo ir faktas, jog jo paslaugomis šią vasarą buvo susidomėjusi Bolonijos „Virtus“, tačiau tikėtina, kad tam potencialui pasiekti, gynėjui prireiktų laiko, galbūt net daugiau nei vieno sezono.

Dar vienas Europinės patirties neturintis kandidatas – atakuojantis gynėjas Rayjonas Tuckeris. Šis yra visiška priešingybė jau minėtam Mooney. Dviejų šansų su skirtingais klubais NBA (Filadelfijos „76ers“ ir Jūtos „Jazz“) sulaukęs gynėjas pirmiausia yra linkęs pats ieškoti būdų atakuoti puolime. 196-ių centimetrų ūgio Tuckeris puikiai atitiktų tą norimą gynybą draskančio žaidėjo rolę. Rayjonas yra be abejonės atletiškiausias krepšininkas iš visų įvardintų kandidatų, nevengiantis atakas pabaigti dėjimais, kartais net su varžovų pražangomis. Nepritapimą prie Europos krepšinio gali nulemti tik du dalykai: nestabilus metimas – pataikymas iš toli per du sezonus G lygoje dažnai sukdavos apie 30 procentų, o kartais ir nesiekdavo šios ribos, bei charakteris – stebint žaidėjo žaidimo epizodus, į akis krenta dažni ginčai su varžovais bei teisėjais, kurie palydimi ir necenzūrinėmis replikomis, tokie incidentai dažniausiai baigiasi Tuckeriui skiriami technine pražanga. Nepaisant akivaizdžių trūkumų, Rayjonas turi ypatingai stiprų individualių įgūdžių paketą galintį suteikti „Rytui“ papildomų opcijų puolime.

Praėjusį sezoną su klubu sietas Isaiah Briscoe, rungtyniaudamas Estijoje susidūrė ne tik su buvusio komandos treneriu Donaldu Kairiu, bet ir jo asistentu dirbusiu Giedriumi Žibėnu, todėl praleisti metai kartu ir Briscoe buvimas „Ryto“ sąrašuose įrodo, kad komandos treneris mato gynėją savo planuose. Briscoe, taip pat kaip ir Tuckeris, nepasižymi stabilia metimo technika. Tokios problemos įžaidėją kamuola dar nuo žaidimo universitete laikų – geriausią pataikymo procentą Briscoe demonstravo atstovaudamas Orlando „Magic“, kai iš toli atakavo 32.4 procento tikslumu. Tačiau net ir prastas metimas iš toli, Isaiah netrukdė tapti akivaizdžiu VTB lygoje rungtyniavusios „Kalev“ komandos lyderiu. Tiesa, tolimesnė amerikiečio karjera buvo stabdoma traumų, kurios jį kamavo ir praėjusį sezoną – atstovauti Ajovos „Wolves“ Briscoe pradėjo tik nuo vasario mėnesį ir viso per sezoną sužaidė 12 rungtynių. Nors šį kandidatą puikiai pažįstą Giedrius Žibėnas, didelė traumų rizikas ir šlubuojanti metimo technika nepaverčia jo geidžiamiausiu klubo naujoku.

Paskutinė, tačiau pajėgiausia yra Marcuso Fosterio kandidatūra. Žiniasklaidos jau 2018-ais metais „Rytui“ peršamas gynėjas, turi net trijų sezonų patirtį Europoje. Pirmieji metai Izraelyje Fosteriui tapo sėkmingiausiais iki šiol karjeroje – Holono „Hapoel“ gretose jis tinko po 20.2 taško taip sulaukdamas „Panathinaikos“ kvietimo. Po 6 taškus Eurolygoje rinkęs Fosteris visą sezoną Griakijoje neišsilaikė ir vasario mėnesį persikėlę į Ankaros „Turk Telekom“, kur statistiniais rodikliais taip pat nespindėjo – per susitikimą vidutiniškai rinko po 9.4 taško. Neįspūdinga Fosteriui buvo ir NBA Vsaros lygą, kurio metu jis atstovaudamas „Rockets“ pelnydavo po 6.5 taško. Vis dėl to, lygis, kuriame ateinantį sezoną varžysis „Rytas“ yra žemesnis nei tas, kuriame žaidžia „Panathinaikos“, todėl Fosteriui neturėtų kilti didelių problemų tampant „Ryto“ puolimo lyderiu.

Tarp kandidatų pakeisti Jarvisą Williamsą išlindo jau praeityje „Rytą“ atstovavusio Juano Palacioso vardas. Tokie gandai atrodo keistai, nes kolumbietis yra visiškai skirtingo tipo krepšininkas nei Jarvis, kurio įsigijimą nulėmė komandos trenerių noras turėti visiškai skirtingo tipo vidurio puolėją nei Ivanas Buva. Tuo tarpu Palaciosas, lygiai taip pat kaip ir Ivanas, yra labiau orientuotas į veiksmus puolime, o gynyboje neturi nei vienos savybės, kurią turėjo Williamsas. Paskutinėmis Donato Urbono žiniomis, Palaciosas Vilniuje atsidurs tik tuomet, kai LKL čempionate Jonava vyks rungtyniauti išvykos rungtynių su „Rytu“.

⚫⚪🔴

Basketball Champions League nuotrauka.

29/08/2021

Pirmoji galimybė pasižiūrėti į ateinančio sezono „Rytą“ tikriausiai daugumai sirgalių sukėlė daugiau neigiamų emocijų – antrojo kėlinio pabaigoje achilo sausgyslės traumą patyrė mažiau nei savaitę su komanda spėjęs praleisti Jarvisas Williamsas. Klubas jau spėjo paskelbti apie dalinį sausgyslės plyšimą, tačiau net ir tokią žinia neturėtų raminti klubo vadovų ir sirgalių. Didelė tikimybė, kad amerikiečiui teks gultis ant operacinio stalo, kas jam reikštų palaidotą sezoną.

Paliekant Jarviso traumą nuošalyje, galima išskirti ir pirmuosius naujosios sudėties įspūdžius. Be jokios abejonės ryškiausia figūra ant parketo vakar buvo Margiris Normantas. Nors prieš prasidedant sezonui atrodė, kad Margiris didžiąją dalį laiko praleis atakuojančio gynėjo pozicijoje, Vaido Kariniausko nugaros skausmai ir dar prie klubo neprisijungęs naujokas, privertė vilnietį bent jau dvikovoje su „Anwil“ pasislinkti į pirmojo numerio poziciją. 15 pelnytų taškų ir 7 rezultatyvūs perdavimai net nenusako viso to vaizdo, kurį galėjome matyti vakar. Užtikrintas komandos draugų valdymas, „parketo graužimas“ savoje aikštės pusėje ir drąsus atakavimas iš toli – Margiris jau pirmuoju bandymu parodė, jog gali pasiūlyti tai, ko praėjusį sezoną „Rytas“ šioje pozicijoje neturėjo.

Net 15-os taškų persvara vakar dienos rungtynėse buvo susikrauta jau pirmajame kėlinyje, o to didžiausia priežastimi tapo fizinis pranašumas prieš varžovus kiekvienoje pozicijoje. Tiek Margiris, tiek Arnas su Tanneriu ne tik, kad nesileido būti apstumdomais Lenkijos klubo žaidėjų, bet ir neleisdavo jiems pagalvoti apie atkovotus kamuolius puolime puikiai atsitverdami visus bandymus pribėgti prie „Ryto“ krepšio po netaiklių metimų. Net ir Ivanas, kuris praėjusiais metais kartais atrodo privengiantis fizinio kontakto, šalia tokių komandos draugų jaučiasi drąsiau žinodamas, kad jam belieka apsirūpinti savo tiesioginio varžovo atsitverimu. Ir tokį vaizdą mes matėme dar be Vaido Kariniausko, kuris prieš dažną savo varžovą turės tiek ūgio, tiek svorio persvarą.

Nors komandai vis dar trūksta pagrindinio taškų rinkėjo, demonstruojamas žaidimo stilius neturėtų pernelyg skirtis nuo to, ką matėme praėjusį sezoną – Giedrius Žibėnas yra visiškai atrišęs rankas savo auklėtiniams atakuojant iš toli. 32 išmesti tritaškiai, iš kurių didžioji dalis buvo iš laisvų padėčių, rodo, kad pataikydama iš tolimos distancijos ši komanda gali traiškyti panašaus ir silpnesnio pajėgumo varžovus. Tiesa, pagrindinis skirtumas nuo praėjusio sezono yra tai, jog didelė dalis šių tritaškių buvo susikurta Ivano Buvos pagalba, kuomet turinti puikius metikus likusiose keturiose pozicijose, varžovai buvo staigiai baudžiami už bet kokias pagalbas gynyboje.

O toliau – tikimės naujienų susijusių su ilgai laukiamu klubo naujoku, linkime sveikatos Jarvisui bei laukiame kitų ikisezoninių rungtynių.

⚫⚪🔴

BC RYTAS, Vilnius nuotrauka.

03/08/2021

Atrodo, jog klubas rado priešpaskutinę sudėties delionę – praėjusį sezoną beveik be sunkiųjų kraštų pagalbos išsivertęs “Rytas”, ateinantį sezoną šioje pozicijoje versis remdamasis daugiausiai amerikiečio Tannerio Leissnerio pagalba. Faktą, jog Giedriaus Žibėno štabas papildymo ieškojo konkrečiai žinodamas, ko nori įrodo amerikiečio žaidimo stilius, kuris yra paremtas metimu iš toli.

Trejus metus Europoje praleidęs Tanneris, savo profesionalo karjerą praleido antroje pagal pajėgumą Vokietijos lygoje, kur greitai tapo vienu iš dominuojančių žaidėju ir dar to paties sezono metu sulaukė pasiūlymo prisijungti prie Izraelio pirmosios lygos komandos Beer Ševos “Hapoelio”. Ir nors būsimas klubo naujokas šioje ekipoje pernelyg neišsiskyrė – per aikštėje praleistas 18.6 minutes pelnydavo po 8.6 taško ir atkovodavo po 2.6 atšokusio kamuolio – būtent stipri karjeros pradžia Vokietijoje leido jau antrajame sezone prisijungti prie vienos stipriausių Vokietijos komandų – Liudvigsburgo „MHP Riesen“. 2019-2020-ųjų metų sezoną galime laikyti stipriausiu amerikiečio neilgojo karjeroje. Vienu iš kertinių Liudvigsburgo ramsčių buvęs Leissneris per ant parketo praleidžiamas 20.4 minutes buvo ketvirtuoju pagal rezultatyvumą ekipos nariu, rinkdamas po 10.2 taško. Tačiau sezoną nutraukus prasidėjusiai koronos epidemijai, amerikietis į suburtą Vokietijos lygos burbulą nebegrįžo, kas tikėtina ir davė pagrindo Liudvigsburgo vadovybės sprendimui nepratęsti bendradarbiavimo. Šansą amerikiečiui suteikė Turkijos pirmenybėse besivaržanti „Afyon“ savo sudėtyje turėjusi Evaldą Kairį ir Paco Cruzą. Būtent Turkijos lygoje amerikietis sulaukė iki tol nematyto pasitikėjimo – vidutiniškai net 33-is žaidimo minutes taip nusileisdamas tik aukščiau minėtam Cruzui.

Pagrindinis Tannerio naudojamas ginklas puolime – metimas iš toli. Nors amerikiečio metimo technika iš pažiūros atrodo pakankamai lėta, tai jam netrukdo puikiai atakuoti po komandos draugų perdavimų. Lessnerio pataikymo procentas iš toli paskutinius du sezonus viršijo 40 procentų. Tai kartu ir reiškia, kad šis, priešingai nei klubą palikęs Kristajanas Kitsingas, vengia forsuoti atakas ir atlikti neparuoštus metimus ir daug mieliau renkasi perdavimus geresnėse padėtyse esantiems partneriams. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną nors ir sulaukęs milžiniško trenerio pasitikėjimo – praleistų minučių aikštėje skaičius palyginus su sezonu Vokietijoje padidėjo nuo 20.4 iki 33-ejų – pelnytų taškų vidurkis padidėjo labai nežymiai – nuo 10.2 iki 11.9-ių – o opataikymo procentai iš visų distancijų išliko elitinėse ribose. Net ir būdamas pavojingiausias prie tritaškio linijos, Lessneris yra fiziškai pajėgus sugerti varžovų pasiūlytą kontaktą ir užbaigti atakas tiek baudos aikštelėje, tiek greitame puolime. Gynyboje, amerikietis gali atsilaikyti prieš bet kurį tos pačios pozicijos oponentą fizinėje kovoje, tačiau koją prie savojo krepšio gali pakišti sprogstamosios jėgos trūkumas bei pakankamai lėtos kojos. Būsimas klubo naujokas taip pat nepridės daug pranašumų kovoje dėl atšokusių kamuolių, todėl čia ir toliau pravers lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujančių Arno Butkevičiaus, Gyčio Radzevičiaus ir Luko Ulecko atletinės savybės.

Nors Tanneris Leisnneris tikrai netaps pagrindine “Ryto” puolimo opcija ar gynybos ramsčiu, sudarydamas sutartį su šiuo amerikiečiu klubas gauna patikrintą ir patikimą žaidėją, galintį tapti puikiu pagalbininku Ivanui Buvai, Arnui Butkevičiui bei dar klubą papildysiančiam gynėjui. Būsimas klubo aukštaūgis iš Europoje rungtyniaujančių amerikiečių išsiskiria pakankamai aukštu krepšinio intelektu bei nesavanaudiškomis savybėmis, todėl neturės jokių problem įsilieti į Giedriaus Žibėno kolektyvą.

⚫⚪🔴

RytasBasket.lt

09/10/2021

06/10/2021

25/09/2021

19/09/2021

18/09/2021

10/09/2021

05/09/2021

03/09/2021

29/08/2021

03/08/2021

Address

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category