11/12/2023
Diastazė – tai tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo.
Nėštumo metu organizme vyksta daug procesų: keičiasi hormonų veikla, auga mažylis, didėja vidinis intraabdominalinis slėgis, keičiasi laikysena, mažėja jėga ir stipriai paveikiami tiesieji pilvo raumenys bei gretimi jungiamieji audiniai. Tai yra fiziologiška bei normalu ir 100% besilaukiančių susiduria su diastaze.
Prie tiesiųjų pilvo raumenų vidinių kraštų tvirtinasi jungiamasis audinys – baltoji linija (linea alba). Ji atlieka svarbų vaidmenį išlaikant pilvo sienos stabilumą. Nėštumo metu palaipsniui didėja hormono relaksino kiekis kraujyje, kuris provokuoja kolageno skilimą, o tai pagrindinė jungiamojo audinio sudedamoji dalis. Diastazės atveju baltoji linija išsitempia ir suglemba.
DIASTAZĖS LAIPSNIAI
Diastazė yra tuomet, kai tiesiųjų raumenų prasiskyrimas yra didesnis nei norma:
- kardinės ataugos srityje: 15 mm;
- virš bambos: 15-22 mm;
- bambos srityje: 27-30 mm;
- po bamba: 14-16 mm.
Laipsniai:
1 – iki 5 cm;
2 – iki 8 cm;
3 – daugiau 8 cm.
RIZIKOS VEIKSNIAI:
- nėštumas (hormoniniai pokyčiai, dubens pasvirimas, - juosmens hiperlordoze, padidėjęs vidinis slėgis);
- Cezario pjūvio operacija;
- daugiavaisis nėštumas;
- vaisiaus makrosomija;
- kolageno struktūros pokyčiai;
- didelis kūno masės praradimas;
- pilvo chirurginės operacijos.
Pilvo raumenų prasiskyrimas turi įtakos pilvo raumenų jėgai. Fizinės veiklos metu dėl padidėjusio vidinio slėgio gali atsirasti pilvo išsipūtimas, kurį reikia mokėti kontroliuoti, nes tai gali išprovokuoti epigastrines ir bambos išvaržas.
NUSISKUNDIMAI:
- išsipūtęs pilvas;
- „skylė” pilve;
- kylant iš lovos per pilvą atsiranda volelio formos išsikišimas;
- maudžiantis skausmas pilvo apačioje, juosmenyje;
- problemos su žarnynu.
Pilvo raumenys kontroliuoja kvėpavimą ir vidinį slėgį, palaiko mūsų vidaus organus, laikyseną ir užtikrina stuburo stabilumą, todėl galima įtarti, kad diastazė gali turėti įtakos:
- diskomfortui skrandyje;
- laikysenos pokyčiams;
- nugaros skausmams;
- dubens bei klubų skausmams;
- dubens dugno disfunkcijai;
- gali apriboti fizinį aktyvumą.
Tačiau taip pat yra tyrimų, kurie paneigia šiuos teiginius.
KOREKCIJOS METODAI
Daugeliui moterų diastazė išnyksta savaime praėjus 6-8 sav. arba laipsniškai mažėja iki metų dėl natūralių gijimo procesų. Jeigu po metų nesumažėja, galime teigti, kad yra lėtinis prasiskyrimas, tuomet taikomas konservatyvus gydymas – fizioterapija.
Fiziniai pratimai yra rekomenduojami kaip pirmaeilis gydymas, nes manoma, kad tai yra veiksmingesnis neinvazinis gydymas, palyginti su chirurgija. Be to yra nustatyta, kad fiziniai pratimai taip pat gali padidinti diastazę arba jos nepaveikti visai.
Dažniausiai taikomi metodai:
- kvėpavimo stereotipo keitimas;
- gyvenimo būdo modifikacija;
- pratimai pilvo raumenims laikantis saugumo reikalavimų;
- skersinio pilvo raumens stiprinimo metodai;
- įstrižinių judesių eliminavimas;
- dubens dugno stiprinimas;
- laikysenos korekcija;
- kūno stabilumo gerinimas;
- intraabdominalinio slėgio kontrolės mokymasis;
- manualinė terapija (minkštųjų audinių mobilizacija, miofascialinis atpalaidavimas),
- teipavimas ar korsetas (jų veiksmingumas nėra patvirtintas)
Svarbu suprasti, kad diastazės korekcija yra vis dar diskutuojama ir iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl universalaus korekcijos metodo. Atlikta per mažai tyrimų ir trūksta ilgalaikių duomenų.
Puiki diastazės prevencija yra reguliarios treniruotės iki nėštumo, bet apsisaugoti 100% deja, negalime.
Koreguojant diastazę verta dirbti prižiūrint specialistui, kad parinkti tinkamiausius pratimus ir metodus bei pasiekti efektyvaus rezultato. Korekcijos programa turi būti visapusiška ir apsiriboti keliais pratimais nebus efektyvu.
Šaltiniai: PubMed, Google Scholar