11/01/2024
Skausmas nepraėjo, bet emocijos aprimo. Atėnuose patyrėme gniuždantį pralaimėjimą, kuris reiškia, jog „Ryto“ europinė epopėja nutrūksta ties įkrintamųjų etapu. Apie rungtynes kalbėti vis dar per daug skaudu, bet jei nemeluotume sau, galime sakyti, jog tą vakarą komanda pergalės nebuvo verta. Gerai sužaistas vienas kėlinys iš keturių nėra veikianti sėkmingo rezultato formulė. Šioje serijoje pasirodė žaidėjų sportinio pykčio trūkumas – jį vyrai parodė tik ketvirtame antrojo susitikimo ketvirtyje.
Pasiektas rezultatas Čempionų lygoje netenkina nė vieno klube dirbančio ir jį palaikančio žmogaus. Būkim atviri – tai yra didelis sezono nusivylimas, stipriai pasireikšiantis ir finansams. Visgi sezonas dar nesibaigė, liko taurės turnyras ir LKL čempionatas, tad nuleisti galvas ir gyventi su mintimis apie fiasko Europoje – negalime. Negali ir komanda, kuri, pažiūrėjus į veidrodį, privalo susitelkti tikslui siekti dviejų titulų Lietuvoje. Neabejoju, jog ji tą padaryti yra pajėgi, kad ir kaip niūriai viskas gali atrodyti dabar.
Ieškoti kaltų, atleidinėti ar baksnoti pirštais – lengviausias būdas spręsti problemas. Bet ar jis teisingas? Yra tokių, kurie pirštu beda į trenerių štabą, konkrečiai Giedrių Žibėną. Tačiau aš stoju į trenerio pusę. Tai nereiškia, kad Giedrius nepadarė klaidų, tai reiškia, jog jų padarė visi ir atsakomybę turi prisiimti visi. Giedrius yra „Rytui“ atsidavęs žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi. Jeigu rinkoje ir būtų realių variantų, rinkčiausi toliau išlikti su Giedriumi. Stabilumas yra vienas tų dalykų, kurį su šiuo treneriu organizacijoje galime išlaikyti.
Ištvėrėme daug, ištversime ir tai. Nuryta karti piliulė negali mūsų sužlugdyti. Nereikia apsimesti, kad viskas gerai (nes taip nėra), reikia parodyti neišblėstančią meilę mūsų klubui. Tą privaloma padaryti jau šį šeštadienį su Vilniaus įsibrovėliais.
PIRMYN, VILNIEČIAI! ⚫️⚪️🔴