FC Problema

24/08/2026

Sveiki!

Kai matėmės paskutinį kartą į vasaros pertrauką išėjome pozityviomis nuotaikomis dėl gerėjančio žaidimo ir sukurptos dviejų pergalių serijos. Vakar grįžę kovoti savo SFL kovų pratęsėme, kur palikome, ir 5:1 nugalėjome Utenos komandą. Vasarą judėjome minimaliai, tačiau prieš porą savaičių turėjome labai atidėtą taurės turą prieš itin rimtą O.G Kaišiadorių komandą ir ten žaidėme smagų futbolą, nors ir pralaimėjome.

Ne viskas buvo sklandu, abiems komandoms teko apie pusvalandį patrypinėti prie stadiono vartų, nes, pasirodo, mūsų niekas ten nelaukė. Vis tik vidun patekome, išvengėm ilgesnio apšilinėjimo ir pradėjome antrą ratą. Pirmąjame, Utenoje turėjome 3 keitimus, gerą kovą ir pralaimėjimą. Šį kart tolima kelionė turėjo atvirkštinį efektą ir žymią kiekybinę persvarą turėjome mes. Tikėtina, kad tai konvertavosi ir į dominavimą aikštėje, varžovai pasirinko gintis ir laukti mūsų klaidos. Sulaukė labai greitai, ir jau 6-ą minutę pirmavo, bet mums čia kaip ir nieko naujo. Veiksmo prie varžovų vartų vyko daugiau ir tai konvertavosi į išlyginamąjį įvartį kėlinio viduryje. Abi komandos dar realistiškai galėjo pasižymėti bent po kartą, bet į pertrauką išėjome rezultatui esant 1:1.

Antras kėlinys prasidėjo intensyviai, 25-ias minutes vyko daug lasktymo su tai vienos, tai kitos komandos dominavimo periodais, bet galbūt dėl ilgesnio suolo einant laikui jautėsi, kad varžovai nebeatlaiko. Įmušėme antrą įvartį 70-ą minutę, Utena kilo šturmuoti ir dar po 8-ų minučių gavo trečią, kuris galutinai palaužė svečių dvasią kovoti, kas baigėsi dar dviem įvarčiais.

Pirmas revanšas pavyko, sunkiau nei rezultatas sufleruotų, bet buvome absoliučiai verti pergalės. Pradedame visai gerai susižaisti, mūsų rungtynės vis labiau panašėja viena į kitą. Sekantis varžovas – TEC, kuriuos ką tik palenkėme lentelėje, dar viena proga atsigriebti už skaudų pralaimėjimą pirmame rate. Iki!

Vilniaus futbolas

24/08/2026

30/06/2026

Sveiki!

Lietuvą deginant rekordiniams karščiams, kaip ir daugelis SFL komandų, susirinkome sužaisti pirmojo rato paskutinįjį turą. Žinant aplinkybes, pasirinkome ne patį vėsiausią laiką – 15h bet šeštadienį, todėl gavosi panaši kepykla kaip ir komandoms žaidusioms sekmadienio vakarą. Laikas toks netradicinis, nes po varžybų jau laukė sodyba su visa atitinkama klasika, bet iki to dar reikėjo išbėgti į aikštę. Ten laukė formaliai silpniausias lygos varžovas – FK Mostiškės, iki šiol nepasikuriantis kolektyvas, nugalėjęs tik Trivartį ir įmušęs tik 5 įvarčius per 9-ias rungtynes, o į prieš tai buvusias net nesusirinkęs. Galbūt tai leido į galvas įsiterpti mintims, kad bus kažkiek lengvesnės rungtynės, bet realybė gavosi visiškai priešinga.

Pradžia dar nuteikė pakankamai optimistiškai, pirmi įmušėm ir valdėm kamuolį gal ¾ laiko, bet sąlyginė ramybė truko tik pusvalandį, kuomet padarę porą grubių klaidų iš eilės prasileidome pirmąjį įvartį, o po 10-ies minučių ir antrąjį, tiek pat išvengiamą. Pradėjome nervuotis ir skubėti, tai, žinoma, nepadėjo.

Psichologinį perkrovimą pavyko atlikti per pertrauką ir 50-ą minutę jau pirmavome 3-2. Tada turėjome begalybę progų įmušti ketvirtą ir pabaigti įtampą, bet tiesiog komiškai nekrito į vartus, kas leido Mostiškėms atsigauti ir po truputį vėl kelti pavojų prie mūsų vartų. Vienas toks epizodas baigėsi 11m baudiniu, kuris atstatė lygybę. Paskutinės 20 minučių buvo absoliutus chaosas, kuris galėjo baigtis bet kaip. Varžovas ėjo laimėti, sukurdavo nejaukų ir labai nejaukių situacijų prie mūsų vartų, bet po jų grįžti gintis nespėdavo, dėl ko mes turėjome tiek progų vėl išsiveržti, kad būtų užtekę trims varžyboms užbaigti. Deja jų visų nepavyko realizuoti dėl techninio broko, gero varžovų vartininko žaidimo arba pasų į nuošalę esant dviese prieš vartininką. Kai jau atrodė, kad pralaužti rungtynių jau ir nebepavyks, rimtai užgulėm varžovų vartus, kėlėm keletą kampinių iš eilės, ir galiausiai pavyko išplėšti pergalę paskutinėmis minutėmis Tomo smūgiu galva iš poros metrų. Šiaip taip laimėjome paskutinį rato nervų karą, bent kartą pasisekė ir mums, galėjo baigtis ir atvirkščiai, nors visos problemos, vėlgi, mūsų pačių darbas. Per daug gerų pozicijų iššvaistėm, per lengvai prasileidom įvarčius, bet tuo tas futbolas ir gražus. Bent jau laimėjom, surinkom dviženklį taškų skaičių, nebeesame daugiausiai prasileidusi komanda. Smagu. Antrame rate laukia nemažai neatrakintų pasiekimų, nesuvestų sąskaitų, ir visa krūva potencialių revanšų. Geros vasaros!

23/06/2026

Sveiki!

Vakar turėjome progą sugrįžti į savo senuosius medžioklės plotus iš gerenių laikų ir vėl pažaisti Fanų stadione, kur lentelės priedugnio dvikovai susitikome su FK Trivartis komanda. Prieš varžybas susidarėme šiek tiek spaudimo, galvodami, kad lentelės kaimynus „imti“ privalome, jei dar bent kiek bandome palaikyti savęs, kaip visavertės B diviziono komandos idėją. Žinojome, kad bus karšta ir su keturiais keitimais visas rungtynes aukšto tempo palaikyti nepavyks, tad pasirinkome labiau atakuojantį formatą su tikslu įmušti anksti. Pavyko geriau nei galėjome tikėtis optimistiškiausiose prognozėse: nuo 12-os iki 35-os minutės Trivarčio vartų tinklas spurdėjo penkis kartus. Tokios kokybės progų užbaigimo dar nesame rodę ir galbūt niekada ir nebeparodysime. Galbūt pagalvojome, kad rungtynės efektyviai tą 35-ą minutę ir pasibaigė, todėl pastebimai atsipalaidavome ir praleidome du įvarčius į rūbinę iš turbūt vienintelių dviejų varžovų pavojingų momentų per visą pirmą kėlinyje.

Antrame nusprendėme pažaisti konservatyviau, juo labiau, kad energijos lygiai pastebimai krito. Ypatingą akcentą skyrėme savo vartų saugumui. Pavyko tik iš dalies, nes varžovai antrame kėlinyje mūsų aikštės pusėje jautėsi gerokai laisviau nei pirmąjame. Progų pasiekti rezultatyvumo rekordą vistiek turėjome daugiau nei dienos priešininkai, bet panašu, kad visą užbaigimo kreditą išnaudojome pirmame kėlinyje. Trivarčio puolėjas 75-ą minutę realizavo 11m baudinį (dėl kurio kitą dieną būtų buvę galima rimčiau pasiginčyti) ir ištirpdė mūsų persvarą iki nejaukių dviejų įvarčių, bet rungtynes užbaigėme pakankamai sklandžiai kontroliuodami varžovų spaudimą.

Vėl, kaip ir visą šį sezoną, pademonstravome ir gerą atkarpą ir nelabai, šį kartą gera atkarpa buvo labai gera, o prasta reikšmės neturėjo. Vis dėlto šiek tiek apmaudu, kad niekaip nepavyksta gero žaidimo išlaikyti visas 90 minučių, bet progresuojame ir atrodo, kad kiekvienose rungtynėse kažką darome truputį geriau ar bent jau mažiau blogai. Iškovojome septintą tašką, su tiek pernai bagėme sezoną - dar viena proga iškilmingai nuotraukai raudonais veidais. Šiame rate liko dar vienos rungtynės prieš dar vienus lygos nelaimėlius – FK Mostiškės. Po jų švęsime pirmojo rato pabaigą, stengsimės turėti ką švęsti. Iki!

15/06/2026

Sveiki, Problemos reikalų stebėtojai,

Vakar Bukiškyje priėmėme Futboliuko komandą. Varžovas gerai pažįstamas, tame pačiame divizione žaidžiame nuo mūsų klubo įkūrimo ir visada gaunasi atkaklios 90 minučių. Taip pat buvo ir šį kartą, susirinkome geriausiai kaip tik esame susirinkę 20 žaidėjų priminė laikus D divizione, bet, deja, skaičiaus nepakako, nusileidome rezultatu 1-2.

Tiesą sakant žaidėme visai neblogai, didelę rungtynių dalį praleidome varžovų aikštės pusėje, nors per daug pavojaus ten nesukūrėme. Bandome šiek tiek pamodifikuotas gynybines schemas, kurios, tikimės, padės ištaisyti mūsų baisų pralaidumą įvarčiams (blogiausias rodiklis divizione). Praietą savaitę pavyko gerai, bet tik vieną kėlinį (antrame grįžom prie įpročių ir praleidom keturis). Šią savaitę pavyko dar geriau ir per visas rungtynes tikrai pajėgų futboliuko puolimą apribojome iki vienos geros progos. Tos progos jie neišnaudojo, tačiau pasinaudojo dviejomis didelėmis mūsų klaidomis ir pasiekė du įvarčius. Labai nesisekė ir esminiuose rungtynių momentuose. Prasileidę pirmi po kelių minučių turėjome šansą išlyginti, tačiau Futboliuko vartininkas įspūdingai atrėmė 11m baudinį, o antrame kėlinyje vos išlyginę rezultatą jau kitoje atakoje įsimušėme sau per kampinį.

Solidžios 90 minučių prieš solidų priešininką, bet vėl 0 taškų už šias pastangas. Vis tik žaidimas tobulėja ir kuo toliau tuo didesnę rungtynių dalį galime sužaisti taip, kaip norime. Gynybą po truputį tvirtiname, dar reikia patobulėti kuriant progas ir priimant sprendimus prie varžovų vartų ir galime tapti visai rimta komanda. Pirmame rate liko dvi rungtynės prieš dugno kaimynus Trivartį ir Mostiškes, turėtų būti gera proga susikurti pagrindą pozityviam atsispyrimui į antrą ratą, arba, na... priešingai. Kaip ten bus pamatysime sekmadienį, Fanuose, prieš Trivartį. Iki!

03/06/2026

Laba diena,

Šiek tiek pasidžiaugėm gerais rezultatais, bet sekmadienį teko prisiminti ką reiškia pralaimėti. Rezultatu 2-5 nusileidome Medžiams.

Pralaimėjome labai panašiai kaip praeitą savaitę laimėjome. Po 1-1 pasibaigusio pirmo kėlinio antrame įmušėme pirmi ir įsiveržėm į priekį, bet nesugebėjome teisingai persiorganizuoti ir varžovams pradėjus lipti agresyviau, praleidome porą išvengiamų įvarčių, o paskui ir dar du. Labai panašiomis aplinkybėmis praleimėjom ir TEC komandai – panašu, kad turime taktinę spragą, kurią reikia taisyti.

Šiek tiek pamodeliuosime savo taktikas ir grįšime kitą savaitę, tikėkimės, kad mažiau kiauri.

Iki!

25/05/2026

Sveiki, skaitantys!

Panašu, kad geri dalykai, kaip ir problemos (ir Liverpool fanai) po vieną nevaikšto. Praeitą savaitgalį iškovoję pirmąjį taškelį, šį nepasikuklinom ir pasiėmėm visus tris. Vėl susirinkom taip pat gerai, kaip prieš Sviedinį – turėjome 17 žaidėjų, iš kurių nei vienas nepaliko stadiono kupinas energijos. Tai buvo pirma pažintis su Los Favaleros – stiprūs, aršūs, ir atkaklūs vyrukai, nebijantys žaisti 1v1 ir tikrai galintys daug ir greitai bėgti. Galbūt būtų mus ir užbėgioję, bet jėgas aplygino tai, kad jų susirinko tik 13, taigi patys galėjome pasinaudoti pranašumu, kurį varžovai iki šiol naudojo prieš mus.

Pradžia buvo chaotiška, kamuolys neklausė, o varžovai dar kupini energijos degino Bukiškio dangą. Labai stengėmės nepraleisti per pirmas minutes – pavyko, bet gal labiau sėkmės nei stabilių gynybinių veiksmų dėka. Vis tik įmušėm pirmi, Almaidui realizavus 11m baudinį. Varžovai toliau vargino mus greitais išpuoliais ir galiausiai prisibeldė ir išlygino. Į pertrauką išėjome rezultatui esant 1-1.

Pirmame kėlinyje taip ir neatėjęs greitas įvartis, mūsų vartus aplankė antrajame, galbūt kiek anksčiau to būtų užtekę mus palaužti, bet šį kartą tik užsikūrėme ir sumušėme keturis be atsako. Favaleros bandė grįžti, puolė pavojingai, bet mes gynėmės tarsi tai būtų garbės reikalas, taigi iš comback‘o varžovams gavosi tik vienas įvartis ir laimėjome 5-3.

Sužaidėme geriausias rungtynes šiame sezone, suvaldėme didžiausias mūsų ligšiolinės bėdas – koncentracijos ir balanso trūkumą, stabiliai žaidėme visas 90 minučių. Be abejo itin daug pridėjo ir trijų žaidėjų iš žiemos turnyro lentelės kaimynų - FK Pinta debiutas. Naujieji kolegos įmušė arba asistavo tris iš penkių vakar dienos įvarčių ir suteikė sudėčiai daug daugiau gylio, o atakoms – aštrumo. Po truputį įgauname formą, leidžiančią kovoti ir laimėti šitame divizione, o pajautę šitą jausmą sustoti tikrai neketiname. Sekmadienį laukia ko gero rimčiausia kliūtis mūsų mini renensansui – diviziono lyderiai FK Medžiai 2. Pernai su jais įnirtingai kapojomės, bet apmaudžiai pralaimėjome abu žaistus kartus. Pažiūrėsime ar šiemet kažkas pasikeitė. Iki!
Vilniaus futbolas

18/05/2026

Penktas SFL turas atnešė pirmų taškų! (ir nunešė mus į paskutinę vietą). Atviros, įtemptos, ir kovingos rungtynės su Sviediniu baigėsi rezultatu 3-3.

Vėl nei kiek nepadėjom sau prasileisdami labai ankstyvą įvartį (jau trečiose rungtynėse iš eilės), galbūt reikia pradėti daryti apšilimus (?). Šis nemalonus įvykis mūsų per daug nesužlugdė ir greitai grįžom parodę daug energijos ir noro atsivesti pakankamai žmonių į varžovų baudos aikštelę. Vienu metu pirmavome 3:1, bet neišlaikėme ir pirmą kėlinį laimėjome minimalia persvara.

Antrame kėlinyje pasijautė, kad abi komandos tokio aukšto tempo jau nebepavelka, bet nuobodu nebuvo nei prie vienų vartų. Sviedinys išlygino po kampinio, mes į tai atsakėme savo atakų serija, per kurią mūsų puolėjas buvo nupjautas iš nugaros, o varžovas pašalintas likus žaisti apie 30 minučių. Per penkias minutes nuo minėto pašalinimo turėjome bent tris geras progas išsiveržti, tačiau įmušti nepavyko. Tada pastebimai sustojome, jėgos išseko ir dauguma žaidėjų tapo nebeefektyvūs. Tuo tarpu Sviedinys susipaudė centre ir mėtė į priekį porai ten rimtai kovoti nusiteikusių žaidėjų, kurie kėlė dideles problemas. Turbūt nebūtų labai netikslu sakyti, kad žaisdami su papildomu žaidėju aikštėje buvome arčiau praleisto įvarčio, nei įmušto. Vis dėlto nei praleidom, nei įmušėm, todėl varžybos baigėsi lygiosiomis. Viena vertus smagu pagaliau papildyti taškų sąskaitą, kita vertus šiek tiek apmaudu dėl prarastos dviejų įvarčių persvaros ir nesugebėjimo rimčiau pasinaudoti papildomu žmogumi aikštelėje.

Prieš sezoną nutarėme, kad norėtume likti ir kovoti B divizione, dėl aukštesnio varžovų lygio ir geresnės bendros futbolo kokybės. Kol kas gauname ko norėjome - kiekvienos rungtynės šiame sezone mums buvo įnirtinga kova, bet dėl mažų detalių (dažniausiai košmariškai sužaistos 15 minučių atkarpos) tos kovos pasibaigdavo pralaimėjimu. Jaučiasi, kad reikia mažo postūmio, kad galėtume atkaklius pralaimėjimus paversti pergalėmis ar bent lygiosiomis. Šį sekmadienį tas postūmis atėjo surinkus 17 žaidėjų, vietoje prieš tai buvusio 13,5 vidurkio. Kelionės į Uteną ir Kaišiadoris jau įveiktos, žaisti pirmadienį po darbo galimai irgi nebeteks, taigi pirmame rate liko 6-ios rungtynės Vilniuje, patogiu laiku. Jeigu vėl pavyks panašiai susirinkti galime atsargiai tikėtis po truputį atsispirti nuo lentelės dugno ir pradėti stabiliau rinkti taškus. Kitas testas sekmadienį, Bukiškyje susipažinsime su Los Favaleros. Iki!

05/05/2026

Sveiki,

Vėl pralaimėjome, šį kartą Mickūnų stadione Granitui. Įpusėjus pirmam kėliniui atsilikinėjome rezultatu 0-3 ir švietėsi sutriuškinimas, bet kraujavimą pavyko sustabdyti ir į pertrauką išeiti daugiau nepraleidus.

Antrame kėlinyje atlikome reikalingas korekcijas atsižvelgę į aikštės dangą ir matemenis ir visai neblogai sujudėjome. Pavyko sušvelninti rezultatą iki 2-3, bet tik tiek. Kiekvienose varžybose turime gerų periodų, bet vis kažko neužtenka, kad solidžiai sužaistume nuo pradžios iki galo. Galbūt trūksta koncentracijos, galbūt ilgesnio suolo, galbūt tiesiog susižaidimo. Po trijų turų vis dar ieškome pirmųjų taškų, galbūt rasime sekmadienį Kaišiadoryse .

20/04/2026

Sveiki, Problemos reikalų stebėtojai!

Pradedame ketvirtąjį savo SFL 11x11 sezoną, kuris, kaip tikimės pažymės šiokį tokį klubo renesansą, mat pirmus du sezonus pasidabinę medaliais ir kilę aukštyn, į B divizioną pernai tėškėmės kaip į sieną. Ne tik pralaimėjom praktiškai viską, ką žaidėme, bet ir mūsų žaidimo stilius, pasirodė visiškai netinkamas žaisti prieš protingiau išsidėsčiusias ir judančias aukštesnio diviziono komandas. Teko mesti į šiukšliadėžę visas savo pergalingas schemas ir pradėti mokytis ridenti kamuolį iš naujo. Procesas buvo sunkus ir pareikalavęs pokyčių, bet sezonui artėjant į pabaigą pasiekėme lygį, kuris leido šiek tiek atsiskleisti ir pasimėgauti futbolu. Besimėgaudami nusprendėme, kad dėl rungtynių kokybės būtų smagu nekristi į C divizioną, o dėl naujos lygos struktūros niekas ir neklausė, taigi pradedame naujus metus su tikslu įsitvirtinti ir parodyti, kad mus nurašyti į SFL paraštes kol kas dar anksti.

Pirmasis oponentas – FK Utenos Utena komanda, pernai laimėjusi C divizoną. Be konkurencijos tolimiausia išvyka, kokią teko turėti, ilgokai neramino matant vis neaugantį 10-ies užsiregistravusių žmonių skaičių, tačiau sekmadienį jis pavirto visai patenkinamu keturioliktuku, tai vieną iš dviejų šiemet laukiančių tolimųjų reisų jau įveikėme. Rungtynės gavosi itin lygios ir atkaklios, abi komandos ir puolė ir gynėsi, mes galbūt daugiau bandėme rengti pozicines atakas, Utena labiau rėmėsi kontr-išpuoliais. Gerų progų turėjome tiek, mes tiek varžovai, bet pirmiems pasižymėti pavyko aikštės šeimininkams. Antrame kėlinyje buvo daugiau to paties, mes rengėme daugiau, bet mažiau pavojingų atakų, turėjome ir idealių progų išlyginti rezultatą, tačiau kamuolys į vartus tą dieną nelindo. Utena į visa tai atsakydavo greitomis kontromis, po mūsų klaidų, kurias tik šiaip ne taip pavykdavo užgesinti, išskyrus vieną, po kurios šeimininkai padvigubino savo atotrūkį. Artėjant pabaigai mes komandinėmis pastangomis visgi sukišome kamuolį už vartų linijos, tačiau per likusias minutes išlyginti taip ir nepavyko.

Sezono debiutą pralaimėjome, bet per daug nenusivylėm – kovojom visas 90 minučių, gavosi puiki iškrovos diena ir kokybiškai praleistas laikas. Tiek varžovai, tiek teisėjai, tiek mes pabaigoje sutarėme, kad lygiosios būtų buvęs teisingas rezultatas, bet yra kaip yra. Utena paliko solidžios komandos įspūdį – laikėsi plano, neturėjo akivaizdžių silpnų vietų, aikštėje priiminėjo teisingus sprendimus, žaidė korektiškai - sveikinimai jiems, lauksime progos atsigriebti. O, mes kol kas judame neblogai, naujokai integruojasi sėkmingai – yra priežasčių jaustis optimistiškai, laukia įdomus sezonas. Iki!

Vilniaus futbolas