29/01/2023
Pirma mintis besiruošiant šių metų Slibinų startui: nepriklausomai nuo rezultato, judėti pajūriu maksimaliai gretai, nes kiekviena papildoma minutė praleista minant nebejaučiant nušalusių galūnių ir jau seniai praradus proceso džiaugsmą, geriau būtų skirta kitiems, malonesniems dalykams. Nes ar tikrai reikia 7 valandas vargti šaltyje, žiūrint į ratą ir po juo bėgantį kietą kaip asfaltas smėlį ir finale galvoti, kad dar negana? Pasirodo taip. Palangos tiltas jau priešaky, o akys nuo lengvo jūros siūbavimo dar nepavargusios ir pokalbis su kolega dar nebaigtas, ir kojos paprašytos pedalą s**a be didesnio vargo. Tik šonus tiesa visus skauda nuo pastovaus gulinėjimo į apledėjusį paplūdimio smėlį, bet ir tai nesutrukdo džiaugtis kiekvienu momentu iki pat galo. Nors rezultatas lentelėje vidutiniškas ir didelės vidinės dramos išgyventa nebuvo, tačiau pojūtis euforinis ir unikalus. Kitaip, pradedu įtarti, Slibinuose ir nebūna.
- Kazimieras Kasteckas
Slibinai išgyvenom, grįžom kitokie, nepamiršom. Tikėtina, kad kartosim.
🎥 - Linas Mažonas (this is a work of art)
