Vaikštom vandeniu

26/08/2026

Vieną karštą vasaros savaitgalį

24/08/2026

Audringą savaitgalį- du turai, Virinta ir Šventąja.
Šeštadienio ryte išdundam, griaudint telefonuose audros alertams. Mus apeis :)
Gausi kompanija ( tarp dalyvių niujorkietė, švedas ir olandas) :) Startuojam su saule, šypsenom ir supynėm po tiltu. Smagiausias Virintos ruožas negaili privalumų, tik nepaisant liūčių, vandens mažoka. Paskutiniai kilometrai neramūs- vėjas stiprėja, medžiai miške traška griūva. Randam ir upėj šviežutėlį. Finišuojam kas su irklu kas be, bet sėkmingai. Važiuojant susirinkt mašinų į startą, prasideda. Važiuojant plentu, trys medžiai draugiškai prigula visai šalia. Įvažiuojam į mišką- guli medis, toliau matom dar du. Grįžtam- laba diena. Ant kelio 3 uosiai. Darius su Edita lieka įkalinti, su Gintare ir Romu keliaujam griūvančiu mišku ir audringais laukais iki maškių. Patirtis įspūdinga.
Stovyklavietėj šimtametis uosis prigula šalia pirtelės. Sėkmė lydi. Mantas su Evaldu prasipjausto užverstą stovyklos kelią ir važiuoja vaduot įkalintų. Pavyksta. Mūsų trijulė per plauką vėjo nenublokšti pasiekiam maškes ir grįžtam kitu keliu. Romantiška naktis be elektros, mėgaujamės išskirtine Mėnuliškių stovyklavietės pirtim ir mūsų pirtininkų Romas Žekonis ir Inga Kijanskaitė Žekonienė ritualais. Ačiū! Padeda.
Sekmadienį- turas Šventąja su kita kompanija. Rami upė, Anykščių šileliai nebegriūna, tik primena vaikystės ,,rašalą", smėlėtas dugnas, finišas Anykščių restoranėly. Gera, ramu. Išvažiuojam, liūtis. Plaukiam amfibijom Kavarsko gatvėm, išplaukiam į autostradą.
Savaitgalis baigiasi. Ok

15/08/2026

Vasaros motyvas :)

Ji visada šalia, ta rožinė svaja
Undinė ta, kuri
Gyvena aluje...

06/08/2026

01/08/2026

Pakeliavom kartu su Verksnyte jos keliais ir klystkeliais nuo paauglystės iki brandos- pavingiavom per nendrynus, prasigrūdom pro pelkėtus lelijynus su ežerėlių akim, striktelėjom nuo sraunių kalnelių, užpildėm vandeniu Sienį ir Navą ir, su trenksmu nudardėję legendiniu slalomo ruožu žemiau užtvankos, išsiliejom į vingiuotą, šaltiniuotą ir skaidrią, šviesiu dugnu ir laukiniais džiunglių krantais, vieną gražiausių Lietuvos upių- Verknę

27/07/2026

2026 vasara, risdamasi į antrą gyvenimo pusę, aiškiai turi hormonų pusiausvyros problemų. Bet mums paridena kaip reta gerą dienelę, ir 20+ (rekordas turuose su Kluonas - LabaNoras ir apskritai) kiaunių su kiauniukais ir šeškų su šeškiukais sušoka į Kiauną. Kiauna ( kaip ir dauguma kiaunių) labai graži saulėje. Rusvos tamsios akys tampa skaidrios ir auksinės, o ryškiai žali plaukai taip undiniškai plėvesuoja...
Kiaunė šelmiškai mus užmeta ant posūkių, pakiša medinę koją ir daugumą išmaudo, kad neperkaistume. Tada Sekluočio ežerėlyje pakabina visiems ant kylių po vandenžolių plytą, kad neieškotume lengvų kelių, ir išspjauna į Žeimeną, kur kartu su girtais baidarščikais ropščiamės į krantą ir dulkam namolia.
Neliekam be Kiaunės atminimo dovanėlės- daugelio metų išlaikymo Jagermeister (ačiū mūsų narui Alfredui)
Grįžtant iš krūmų pakelėn iššoka kiaunė su gražia balta apykakle. Per kelią nebėga, lydi žvilgsniu- ,,ir kur aš tave mačiau?"

12/07/2026

Pykštelia sezono vidurio atidarymo šampanas, ir 10 titanikų nusklendžia į balą (t.y, į Ūlą) :)
Ūla dėl aukšto vandens kiek drumstesnė, bet gilesnė ir paslaptingesnė ( nežinai, ką slepia tos tamsios sietuvos ir žmogaus aukščio pakrančių papartynai, ir ką savo monotoniška giesmele nori pasakyt pilkoji pečialinda)
Vanduo pakylėja virš kliūčių ir užvartų, plaukimas baigiasi kiek per greitai, dar spėjam aplankyt Valkininkų šalia kelio karčemą, kur penkiametis oficiantas aptarnauja neįtikėtinai profesionaliai ir palinki gerų dienų.
Tikim juo, išsipildys ;)
(Ačiū draugams už nuotraukas)

07/07/2026

Nuo lietaus Lietuvoj pabėgom pas lietų Latvijoj, o tasai nuo mūsų triukšmo pabėgo į Estiją :) Likom sausi ir laimingi, radom viską ko ieškojom- upelis iš pasakos tekėjo Juros periodo parko mišku be jokių civilizacijos pėdsakų ilgiau nei tikėjomės (Lietuvoj dar neteko rast tokio), įššūkių nepritrūko (lengvų kelių neieškom. Turbūt:)
Juo įplaukėm jūron, kuri apdovanojo geriausiom bangom, įspūdingais pakrantės skardžiais, o latviškas pūtals išpūtė iš galvos viską, ko ten nereikia. Nes to, ko reikia, ten galimai ir nebuvo ;)
(Ačiū draugams už nuotraukas)