10/07/2026
Ekspedicijos pabaiga – nuspręsta daugiau nebelaukti
Deja, ši kelionė baigiasi ne taip, kaip buvo planuota.
Vienas ekspedicijos dalyvis leidimą plaukti pasienio ruožu gavo, tačiau antrasis jo taip ir nesulaukė. Laukta pakankamai ilgai, o prieš akis – savaitgalis, per kurį leidimo tikėtis praktiškai nebėra galimybių.
Todėl priimtas sunkus, bet neišvengiamas sprendimas – daugiau nebelaukti ir ekspediciją baigti.
Laukti iki kitos savaitės reikštų prarasti visą likusį laiką, skirtą šiam tikslui įgyvendinti. Atostogos baigiasi, netrukus teks grįžti į darbus, todėl tęsti kelionę jau nebebūtų kada.
Ir turbūt apmaudžiausia tai, kad šios ekspedicijos nesustabdė nei nuovargis, nei priešpriešinis vėjas, nei lietus, nei baidarę semiančios Nemuno bangos. Milvydas ir Kęstas buvo pasiruošę plaukti toliau. Jėgų buvo. Ryžto taip pat.
Tačiau kelionę sustabdė vienas laiku negautas leidimas.
Per aštuonias dienas Milvydas ir Kęstas įveikė didžiulį kelią – nuo Smiltynės palivarko prieplaukos Nevėžiu iki Nemuno ir juo vis arčiau Baltijos jūros. Buvo sunkios dienos, stiprus priešpriešinis vėjas, didelės bangos, lietus, nuovargis, netikėti susitikimai ir daugybė akimirkų, kurios liks atmintyje visam gyvenimui.
Baltijos jūra šį kartą liko nepasiekta. Tačiau tai, ką šie du narsūs vyrai jau padarė, niekur nedingsta.
Mes ir visi, kurie sekė šią nepaprastą kelionę, nuoširdžiai didžiuojamės Milvydu ir Kęstu bei tuo, ką jie padarė. Jie parodė, kiek daug galima pasiekti turint drąsos, ištvermės, ryžto ir noro eiti iki galo.
Šį kartą jų nesustabdė nei vėjas, nei bangos, nei nuovargis. Kelionę sustabdė aplinkybės ir laikas.
Tačiau galbūt tai dar ne pabaiga. Galbūt tai tik pirmasis šios istorijos skyrius.
Nuo Smiltynės palivarko iki Baltijos jūros šį kartą pritrūko ne valios. Pritrūko laiko.
Didžiuojamės jumis, Milvydai ir Kęstai. Ir ačiū už kelionę, kurią visi galėjome išgyventi kartu su jumis. 🛶🌊💙