Pagėgiai per ilgus istorinius šimtmečius keitė savo veidą – kadaise buvę maža Šiaurės Skalvos gyvenviete, šiandien Pagėgiai savivaldybės centras. Seniūniją sudaro 2 miestai- Pagėgių ir Panemunės bei 22 kaimai. Seniūnijos centras- Pagėgiai, Panemunė mažiausias Lietuvos miestas. Pagėgiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1281m. Miesto vardas kilęs nuo Nemuno atšakos Gėgės, kuri nuo seno teka šalia miesto. miesto teises, Pagėgiai išaugo kaip naujas Lietuvos miestas. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. pradžioje Pagėgiai jau apskrities centras. Vėliau šis buvo panaikintas, o miestelis buvo įtrauktas į Šilutės rajono sudėtį, tad nebeturėjo galimybių augti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Pagėgiai vėl ėmė sparčiai vystytis. Įkurtos pasienio, muitinės tarnybos, atsirado naujos galimybės verslui. Svarbus istorinis vaidmuo Pagėgių kraštui atiteko Bubliškių dvarui. Pirmosios žinios apie netoli Pagėgių įsikūrusį Bubliškės dvarą minimos jau XVI a. Heinrichas Baubel prašė hercogo Albrechto apginti jo nuosavybę nuo Tilžės valdininkų.1566 m. Būbliškės dvareliui buvo suteiktas Magdeburgo teisės. 1827 m. Būbliškė parduota kapitonui Eduardui H. Schlentheriui ( Šlenteriui) kuris sugebėjo tapti visos Tilžės apskrities vadovu (landrasu). Jo giminė jis ir sūnūs Heinrichas, Florian bei Wilhelman valdė Tilžės bei Pagėgių apskritį ir Būbliškės dvarą ilgiau kaip šimtmetį (109 m.) tai buvo nedažnas dalykas Prūsijoje, kur dvarų savininkai keisdavosi gan dažnai. prasidėjo naujųjų plentų tiesinimo vajus. Naujasis tarptautinis plentas Karaliaučius – Tilžė- Tauragė- Ryga- Sankt Peterburgas buvo nutiestas netoli Būbliškės, bet maždaug per kilometrą atitolinant trasą nuo dvaro sodybos. Taip buvo ir su naujuoju plentu Tilžė- Šilutė- Klaipėda: tas buvo pravestas kiek šiauriau nuo Būbliškės dvaro sodybos. Matyt apskrities valdytojas išsirūpino sau ramesnį gyvenimą- judrūs plentai neturėję eiti pro pat rezidenciją. Vėliau taip atsitiko ir su geležinkeliu Tilžė- Pagėgiai- Šilutė –Klaipėda.
1807 m. prieš pasirašant Tilžės taiką su Napoleonu Būbliškės dvare buvo apsistojęs caras Aleksandras I. Tai buvo antras pagal dydį Klaipėdos krašto dvaras.
Šalia Būbliškės dvaro, Nemuno slėnio aukštumos pakraštyje, buvo Būbliškės piliakalnis ( dar vadinamas Birštoniškių arba Pagėgių piliakalniu). Iki šių dienų išlikę Būbliškių dvaro griuvėsiai, svirnas, piliakalnis, unikalus parkas su alėjomis ir tvenkiniu, kuriame auga apie 41 rūšių medžių ir krūmų. Mažiausias Lietuvos miestas Panemunė, išgarsėjo kai 1807-ųjų vasarą, ant specialiai Nemuno viduryje pastatyto plausto, Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I-asis pasirašė Tilžės taikos sutartį, kuri buvo itin nepalanki Prūsijai. Karalienė Luizė bandė išsiderėti nuolaidų Prūsijai, bet Napoleonas buvo nepalenkiamas. Karalienės Luizės vardu pavadintas tiltas per Nemuną buvo pastatytas 1907m. Šiuo metru tiltas jungia Lietuvą su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Kitoje Nemuno pusėje yra Tilžės miestas, spaudos draudimo metais vadintas lietuvių sostine.
