25/10/2020
Gyvenimas - tai tikrų tikriausia joga, nors daugelis to ir nesuvokia, bet visi daugiau ar mažiau ją praktikuojame. Ir siekiant tikslų, kaip ant jogos kilimėlio, taip ir gyvenime, pasitaiko kliūčių. 5 jų:
1 - Įsitikinimai
Jogoje - negaliu atlikti tam tikros asanos (pozos), nes esu per silpnas, per storas, per daug nelankstus, ir t.t. Man tai neįmanoma! Aj, gal ir nebandysiu... ne taip jau aš ir noriu...
Gyvenime - negaliu kažko pasiekti, kažką padaryti, nes esu per silpnas, per kvailas, per bailus ir t.t. Man tai neįmanoma! Aj, gal ir nebandysiu... gerai, kaip yra...
2 - Skubėjimas ir nenuoseklumas
Jogoje - neteisingai atliekama asana per skubėjimą, judėsių nesuderinimą su įkvėpimu ir iškvėpimu, kas apsunkina, neleidžia pajausti savo kūno, judėsių lengvumo ir tekmės (angl. Flow). Lėtai, teisingai kvėpuojant, kiekviena kūno dalis sustatomą į teisingą poziciją, lygiai kaip statomas pastatas... plyta ant plytos... į tvirtą, nesiūbuojančią net pūčiant stipriam vėjui, konstrukciją...
Gyvenime - noriu kažko ir tuoj pat! Nenoriu statyti - noriu turėti! Belenkaip sumūrijamos plytos, dažnai net nėra pamato... Tad ir rezultatas dažnai nepasiekiamas arba jis netvarus...
3 - Baimė arba “Oh, s**t (o, šū..as)!” riba
Jogoje - jaučiamės nesaugiai padaryti daugiau, nei tiek, kiek vis dar jaučiamės komfortiškai. Ypač sudėtingas asanas, pvz. Sirsana - keliam kojas ir kūną į viršų ir tik pasiekiame baimės ribą - o, šū..as, tuoj nukrisiu! - susvyruojam ir grįžtam į komforto zoną.. o jei dar įsitikinimas, kad tai tikrai ne man, net nebebandom...
Gyvenime - iš prigimties norime būti komforto zonoje ir nesuvokiam, kad stebūklai prasideda tik peržengus ją - tą “o, šū...as!” ribą! Bijokime, tai normalu ir žmogiška, bet ženkime per tą ribą ir per savo baimę! Baimė - tai tik proto sukūrtas mitas! Nugalėję baimę vieną kartą - dažnai nustojame to bijoti!
4 - Pasiruošimas
Jogoje - norime padaryti sudėtingas asanas, pvz., balansuoti žemyn galva ant rankų, bet nenorime, o gal tingime, nueiti pasirengimo tam kelią. Be apšilimo atsistoti į žvakę pavojinga, be tam tikros praktikos ne kiekvienas padarys tiltelį... Efektyvus apšilimas tai privaloma sąlyga jogoje!
Gyvenime - norime rezultato, bet nenorime (tingime) eiti link jo. Norime čia ir dabar ir kenčiame, kad to neturime. Kaip mažas vaikas norintis žaislo krenta parduotuvėje ant grindų ir reikalauja norimo daikto rėkimu, taip mes nerimaujame dėl to, kad negalime turėti norimo rezultato nedelsiant... Jei mūsų energija būtų nukreipta ne į rezultatą, o į kelią link jo, į patį procesą, rezultatas ateitų nejučia, be pastangų, su lengvumu!
5 - Žvilgsnis
Jogoje - norime ilginti stubūrą, tempti kūną, kad kraujo apytaka būtų gera, kad energija tekėtų nevaržomai, bet žiūrime žemyn, dairomės į šalis... nesukoncentruojame tvirto žvilgsnio norima kryptimi...
Gyvenime - ar dažnai žiūrime tvirtai ta kryptimi, kur norime nueiti? Ar vis dar dairomės į šalis - ką kiti pasakys? - ar atgal - kaip ten man buvo praeityje? Dairydamiesi nenukeliausime link tikslo arba keliausime ilgiau...
Taigi, žiūrėkime tvirtai ta kryptimi kur norime keliauti. Keliaukime link tikslų lėtai, nuosekliai, giliai kvėpuojant. Nebijokime prieiti tą savo “o, šū..as!” ribą, o priėjus, drąsiai ją perženkim, kad patirti saldų pergalės prieš savo baimes skonį. Ir žinokime - MES. GALIME. VISKĄ.
