17/10/2026
KODĖL NEREIKIA LYGIUOTIS Į KITUS? GENETIKA SPORTUOJANT REIŠKIA DAUGIAU NEI KAI KURIE GALVOJA!
Manau viena dažniausių klaidų, kurią daro sportuojantys žmonės yra nuolatinis savęs lyginimas su kitais. Pamato sporto salėje gerai atrodantį žmogų, sužino, kaip jis treniruojasi, ką valgo ir iškart galvoja, kad jeigu viską darys lygiai taip pat tai ir rezultatas bus toks pats.
Deja, viskas nėra taip paprasta😄
Reikia suprasti vieną labai svarbų dalyką mes visi esame genetiškai skirtingi. Vieniems gamta davė geresnes sąlygas auginti raumenis, kitiems lengviau išlaikyti mažesnį kūno riebalų kiekį, vieni iš prigimties stipresni, o kitiems dėl kiekvieno papildomo kilogramo ant štangos tenka gerokai daugiau padirbėti.
Ir čia kalbu ne tik apie raumenų auginimą. Skiriasi mūsų kaulų struktūra, raumenų prisitvirtinimo vietos, galūnių ilgis, kūno proporcijos, apetitas, natūralus aktyvumas, atsistatymo galimybės ir net tai, kaip organizmas reaguoja į tą patį treniruočių krūvį.
Pavyzdžiui, vienas žmogus ateina į sporto salę, pradeda kilnoti svorius ir jau po kelių mėnesių atrodo, kad sportuoja ne pirmus metus. Raumenys auga, jėga didėja, o pats net nelabai gilinasi į treniruočių metodikas. Ateina, pakilnoja, pavalgo ir progresuoja.
Tuo tarpu kitas žmogus gali sportuoti pagal gerai sudarytą programą, sekti mitybą, normaliai ilsėtis, bet jo progresas bus gerokai lėtesnis.
Ar tai reiškia, kad antrasis kažką daro blogai? Tikrai ne.
Tiesiog vieniems genetiškai pasisekė labiau, o kitiems tam pačiam rezultatui pasiekti reikia daugiau laiko ir pastangų.
Ir čia prasideda dar viena labai įdomi tema mityba.
Turbūt visi pažįstam bent vieną žmogų, kuris atrodo valgo viską iš eilės. Burgeriai, picos, saldumynai, jokio kalorijų skaičiavimo, o pilvo presas vis tiek matosi.
Tada kitas žmogus žiūri į jį ir galvoja tai jeigu jis taip valgo ir yra ryškus, kodėl aš negaliu?
Gali. Tik klausimas ar tavo organizmas ir gyvenimo būdas leis pasiekti tokį patį rezultatą valgant taip pat.
Nes vienas žmogus gali turėti natūraliai didesnį apetitą, o kitas mažesnį. Vienas per dieną nesąmoningai nueina 15 tūkstančių žingsnių, nuolat juda, kažką veikia, o kitas didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdamas.
Vienas suvalgo didelę picą, bet tai būna praktiškai pagrindinis jo dienos valgis. Kitas suvalgo tokią pačią picą, tačiau prieš tai jau būna normaliai papusryčiavęs, papietavęs ir dar vakare kažką užkandžiauja.
Iš šono atrodo, kad abu valgo tą patį, bet bendras dienos kalorijų kiekis gali skirtis labai stipriai.
Ir čia svarbu suprasti, kad net geriausia genetika nepanaikina energijos balanso. Žmogus negali neribotai valgyti daugiau kalorijų, negu sunaudoja ir tikėtis, kad riebalai niekada nesikaups. Tiesiog vieniems dėl didesnio energijos poreikio, aktyvumo ar mažesnio apetito išlaikyti ryškią formą yra gerokai lengviau.
Kitiems tenka labiau kontroliuoti porcijas, stebėti kalorijas ir sąmoningai planuoti mitybą.
Lygiai tas pats ir su treniruotėmis.
Vienas žmogus gali daryti krūtinę kartą per savaitę, atlikti kelis pratimus ir puikiai progresuoti. Kitas norėdamas pasiekti geresnį rezultatą, turės protingiau paskirstyti savaitės krūvį, galbūt treniruoti tą pačią raumenų grupę dažniau ir atidžiau sekti progresą.
Vienam puikiai tiks didesnė treniruočių apimtis, o kitam toks pats serijų kiekis tik sukels per didelį nuovargį ir trukdys atsistatyti.
Todėl man kartais juokinga, kai žmonės internete pamato kokio nors profesionalaus kultūristo treniruotę ir iškart nusprendžia, kad būtent taip reikia sportuoti visiems😂
Pamato, kaip jis daro 20 serijų vienai raumenų grupei ir galvoja, kad čia yra paslaptis, kodėl jis toks didelis.
Bet pamiršta, kad tas žmogus gali turėti išskirtinę genetiką, daugybės metų treniruočių patirtį, visiškai kitokias atsistatymo galimybes, o profesionaliame kultūrizme dažnai prisideda ir farmakologija.
Todėl kopijuoti profesionalaus kultūristo programą ir tikėtis tokio paties rezultato yra maždaug tas pats, kas nusipirkti tokius pačius futbolo batelius kaip Ronaldo ir tikėtis pradėti žaisti kaip jis😂
Dar vienas dalykas, apie kurį žmonės dažnai pamiršta, yra pati raumenų forma.
Vienas žmogus iš prigimties turi platesnius pečius ir siauresnį liemenį, todėl net nebūdamas labai raumeningas atrodo atletiškai. Kitas turi kitokias kūno proporcijas ir tam pačiam vizualiam įspūdžiui sukurti jam gali reikėti gerokai daugiau raumenų.
Tas pats su bicepsais, krūtine, blauzdomis ar pilvo presu. Raumenų prisitvirtinimo vietų ir kaulų struktūros treniruotėmis nepakeisi.
Gali užauginti didesnį bicepsą, bet negali pasirinkti, kad jo forma būtų identiška tavo mėgstamo kultūristo.
Ir tai visiškai normalu.
Bet dabar svarbiausia genetika nėra pasiteisinimas nieko nedaryti.
Nes kartais žmonės nueina į kitą kraštutinumą. Pamato, kad draugas progresuoja greičiau, ir iškart nusprendžia, jog jų genetika bloga, todėl nėra prasmės stengtis.
Nesąmonė.
Gal tu niekada neturėsi tokios pačios figūros kaip žmogus, kuriam gamta davė išskirtines kūno proporcijas ir raumenų auginimo potencialą. Bet tai visiškai nereiškia, kad negali stipriai pakeisti savo kūno.
Per metus, dvejus ar penkerius nuoseklaus sporto galima pasiekti labai daug, net jeigu tavo genetika nėra kažkuo ypatinga.
Tiesiog vieniems rezultatai ateina greičiau, kitiems lėčiau. Vieniems užtenka mažiau pastangų, kitiems reikia daugiau disciplinos. Ir tai nėra nei teisinga, nei neteisinga tokia realybė.
Todėl aš visada sakau, kad geriausia lygintis ne su kitu žmogumi, o su savimi prieš pusmetį ar metus.
Jeigu prieš metus svėrei 110 kg, o dabar sveri 95 kg, pagerėjo savijauta ir fizinė forma koks skirtumas, kad kažkoks tavo draugas visą gyvenimą sveria 80 kg ir gali valgyti daugiau už tave?
Jeigu prieš metus spaudei 60 kg, o dabar spaudi 90 kg, tai yra tavo progresas. Ir visiškai nesvarbu, kad šalia kažkas spaudžia 140 kg net neturėdamas tokio treniruočių stažo kaip tu.
Tu nežinai, kokią genetiką turi kitas žmogus, kiek jis iš tikrųjų valgo, kaip gyvena, kiek metų sportuoja ir ką dar daro dėl savo rezultatų.
Todėl nereikia aklai kopijuoti nei jo mitybos, nei treniruočių.
Galima pasisemti idėjų, išmokti naujų dalykų, išbandyti skirtingus metodus, bet galutinis planas turi būti pritaikytas būtent tau.
Mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų sporte yra ne surasti pačią geriausią programą pasaulyje, o atrasti tokią, su kuria būtent tu gali nuosekliai progresuoti, normaliai atsistatyti ir kurios gali laikytis ilgą laiką.
Nes genetika nulemia dalį mūsų galimybių, bet tai, kiek prie jų priartėsime, labai stipriai priklauso nuo mūsų pačių💪😊
O jeigu reikia pagalbos su individualia sporto programa, mitybos planu bei priežiūra ir korekcijomis pagal jūsų progresą, galite parašyti man asmeniškai. Taip pat vedu asmenines treniruotes Klaipėdos baseino sporto salėje ir „SportGates“ sporto klube.
O jūs kaip manot žmonės pakankamai įvertina genetikos įtaką sportiniams rezultatams ar vis dar per daug lygina save su kitais?