29/08/2026
O kas, jeigu ryšys su savimi būtų nenutrūkstamas procesas?
Ėjimas link to, kas iš tikro esi, įsipatoginimas tame, veikimas iš esmės, tikslų realizacija – visa tai vyktų ne pagal „tai man tik tiek gaunasi“ principą, o su visišku atvirumu, smalsumu ir troškimu žengti už ribų.
Štai , ką matau nuolat, darbe su klientemis: mūsų pačių apsisprendimas kažkuriuo momentu, siekiant savo tikslų ar savęs pažinimo, nuspręsti, kada mums pasidaro „per sunku, per daug, gana, nebe mano, nebeverta“.
Aš nuolat kartoju tai per savo mokymus: o kas, jeigu tai nėra tiesa, su kuria sutinka kūnas?
Kas, jeigu, nepaisant visų vidinių struktūrų boikoto, maisto ar nuovargio, plėstis, augti – jis yra tas, kuris šnabžda: „Keep going!“
Dažnai moterys sako: jeigu tuo momentu būtų buvę bent kažkas, kas mane pastūmėtų į priekį, pasakytų „nepasiduok, eik“ – viskas būtų buvę kitaip.
Dažniausiai, kai transliuoju moterims jų kūno žinutes, tai yra momentas, kai jų kūnas stovi nuščiuvęs:
– Tu čia rimtai? Aš visada tau tai sakiau!
Visos istorijos, kuriose sakome: „Jeigu tik būtų… būtų buvę kitaip“, yra ne apie tai, kad tu padarei klaidą, ne apie tai, kad neturėjai į ką atsiremti, o apie tai, kad tu pasirinkai klausytis tų vidinių struktūrų, kurios pasiūlė visai kitus veiksmus, sprendimus ir atsakymus.
Ar tai buvo melas? Ne. Tačiau tai buvo tik tarpinis sluoksnis, kurį tu supainiojai su savo vidine tiesa.
Ar metas nebekartoti tokio scenarijaus?
💫Susitinkam rekalibracijos stovykloje| KAS TU ESI.
Ten tu išmoksi atskirti savo vidinių struktūrų mechaniką, aiškiai pamatysi, iš kokio sluoksnio tau ateina žinojimas ir ar jis tikras, ar dera su tavo tikrąja esme, kurią taip uoliai bando perduoti kūnas.
Nuoroda komentare
