12/05/2026
Po truputį artėja pokyčiai.
Nemoku apsakyti to jausmo — kartais atrodo stingdantis, aštrus, tarsi žiemos kvėpavimas.
Kartais jausmas toks, lyg nebeesi savo kūne.
O kartais atrodo, kad tūkstančiai skirtingų energijų vaikšto po tavo kūną, ir nė viena iš jų nesijaučia kaip „aš“.
Tas „aš“, prie kurio esu pripratusi, su kuriuo esu susitapatinusi, kurį pažįstu ir žinau, kaip jis veikia.
Įdomu — jūs kreipiatės į mane, kad padėčiau jums „įsėsti“ į savo kūną, atpažinti savo tikrą, autentišką prigimtį, leisti jai laisvai reikštis per jus…
Tačiau šiandien pati patiriu tai, kad ėjimas link savo tikrojo „aš“ visada susideda iš etapų ir sluoksnių.
Tad kad ir kaip norėtųsi vieną sykį, visam gyvenimui, pagauti tą auksinį paukštį — „aš“ — ir pasakyti: „Štai, dabar jau žinau“,
vis atsiveria naujas sluoksnis, naujas gylis ir naujas lygis.
Tikiu, kad daug iš jūsų dabar tai patiria arba yra patyrę, kai vėl persikalibruoja jūsų tapatybė.
Žinau tai — gaunu iš jūsų daug žinučių apie tai, kad bijote.
Bet pasakysiu vieną — kad ir kas bevyktų, svarbiausia leisti sau tai patirti kūne.
Kad ir kas jame vyktų, pasakyti: „Aš tai patiriu.“
Kai išlaikai sąmoningumą ties tuo, kas vyksta kūne, apsaugai save nuo traumos, užsilikusio skausmo ir nemalonių simptomų.
Todėl tiems, kurių senoji tapatybė griūna ar persikalibruoja, tiems, kurie ieško savęs — blemba, ne žodžių, o iš tikrųjų — susitinkam stovykloje „KAS TU ESI“.
Jau nebeilgai trukus mano kūryba keisis, įgaus kitą formą. Matysim, kam ji bus ir kas galės ją rinktis.
Informacija komentare.
