02/07/2026
O vargeli goes international again 🇫🇮
Šeštadienį Eva iškeliavo tikrinti, ar Suomijoje kilometrai ilgesni. Spoileris – ilgesni.
„Kainuu Trail Hossa“ varžybose laukė 78 km be jokio drop bag. Viską, ko gali prireikti per dieną, reikėjo neštis ant kupros, o pagalbos iš šalies – nulis. Vos kirtus sieną pasitiko lietus ir +11 °C, todėl nuotaikos buvo maždaug tarp „nu ką gi“ ir „kodėl aš čia“.
Laimei, iki starto dangus persigalvojo.
Varžybos vyko nacionaliniame parke ir priėmė tik 700 dalyvių. Į ilgiausią distanciją išjudėjo apie 100 žmonių. Viena iš jų – Eva, kuri šį kartą susipažino su nauju ultra demonų lygiu.
Didžiausias priešas buvo ne 78 km. Ne 1400 m pakilimo. Net ne akmenys, šaknys ar kanjonai.
Virškinimas.
Kai organizmas pradeda rašyti savo scenarijų, tenka pamiršti ambicijas ir tiesiog judėti pirmyn. Buvo minčių ieškoti stebuklingų sprendimų, bet galiausiai teko priimti dieną tokią, kokia ji buvo, ir susidraugauti su kiekvienu kilometru atskirai.
O trasa buvo verta kiekvienos kančios – miškai, uolos, akmenys, kanjonai ir vaizdai, dėl kurių trumpam pamiršti, kad kažkas skauda.
Atskira padėka „Vilius Team“, kurie bėgo, hikino, tikrino, ar Evutė dar gyva, ir reguliariai primindavo, kad finišas pats neateis. ❤️
Rezultatas ne toks, kokio tikėjomės:
🏅 46 vieta bendroje įskaitoje
🏅 10 vieta tarp moterų
Bet yra viena svarbi detalė:
Šį kartą finiše nebuvo: „Viskas, gana.“
Buvo: „O kur toliau?“
Taigi kolekcionuojam idėjas, ieškom kito ultra ir mokomės. Nes jei nori patirti daugiau malonumo, reikia treniruotis ne tik daugiau, bet ir protingiau.
O vargeli… prisidirbom. 😅
