10/05/2026
Sesės susitiko 🏃♀️💨
Ir nors startavo tame pačiame renginyje – patirtys visiškai skirtingos.
Eva pasiėmė maratoną, Aistė– pusę.
Evai dar jautėsi paskutinio savaitgalio 100 km ir 15 valandų ant kojų. Kojos silpnos, energijos mažai, planas kuklus – tiesiog įveikti.
Pusę trasos atrodė, kad ji paskutinė. Rimtai. Jau mintyse net kūrė labai nuoširdų įrašą apie tai, kad kažkas juk turi būti paskutinis 😄
Bet tada – nuklydimas nuo trasos, grįžimas atgal ir sutikta kompanija.
Ir nuo to momento viskas tapo daug lengviau. Pašnekesiai, motyvacija, powerhike įkalnėse „poilsiui“, ir tie 1200+m vertikalių tapo vienu juoku. Tik tie 42 km kažkaip rinkosi labai lėtai 😅
Didžiausias ačiū Povilas Adomas – žmogui, kuris tą maratoną palengvino max.
5.5 valandos trasoje gal ir neskamba įspūdingai.
Bet kai finišuoji maratoną daugiau galva nei kūnu – tada jau rimta. Nes juk maratonas. 💚
Ir aplodismentai Laimai ir Augustinui, kurie netikėtai mus sutiko finiše. Tas finišas🏁 - daug saldesnis! 🏋🏼♀️📸