29/07/2026
Buvo laikas, kai vesdamas grupines treniruotes daugiau mažiau visi žmonės atlikdavo tuos pačius pratimus, tik su lengvesnėmis ar sunkesnėmis variacijomis.
Vėliau kaupiant patirtį, pildant savo žinių bagažą ir jausdamas didžiulę atsakomybę, pradėjau daug labiau analizuoti kiekvieną žmogų – jo gyvenimo tempą, streso lygį, dirbamą darbą, kasdien atliekamus judesius, stiprąsias ir silpnąsias puses. Tuomet supratau, kad visi žmonės ateinantys į grupinę treniruotę yra per daug skirtingi, todėl jiems reikia kur kas daugiau individualumo. Ypač tiems, kurie jaučią skausmą, turi ribotą judesių amplitudę (mobilumą).
Pradėjau daugiau laiko skirti pasiruošimui prieš treniruotes - galvoti, kaip maksimaliai išnaudoti turimą inventorių ir kokius pratimus pritaikyti kiekvienam žmogui pagal tai, ko jo kūnui tuo metu labiausiai reikia. Tai kainuoja nemažai nervinių ląstelių, nes visa tai suplanuoti didelei žmonių grupei nėra paprasta.
Dabar požiūris į žmogaus treniravimą yra visai kitoks ir manau, kad gera treniruotė nėra tada, kai visi daro tuos pačius jėgos pratimus. Gera treniruotė yra tada, kai kiekvienas žmogus gauna tai, ko jo kūnui tuo metu labiausiai reikia.
Toks buvo ir Nojaus Berlinsko seminaro tikslas – dar geriau suprasti, ko žmogaus kūnui iš tikrųjų reikia, kad jis galėtų džiaugtis gera gyvenimo kokybe, laisvai judėti, turėti pakankamai jėgos ir gyventi be apribojimų.
