01/04/2026
Kol šventės neatėjo, šventę galima susikurti patiems! Užtenka saulėtos šiltos dienos, nuostabaus grožio gamtos, mūsų bendraminčių susibūrimo ir keleto šventinių akcentų! :)
Pavaikštinėję po gražiausią Vilniaus apylinkių Glitiškių dvarą, pasigrožėję aukščiausiu Lietuvoje ąžuolu šalia Širvio ežero, pasipuošę spalvingais guminiais ar zuikučio ausytėmis, išskubėjome į tikrą gamtos prieglobstį – Alionių pelkę, gerai įmirkusią, vietomis liūliuojančią, gailiais kvepiančią, ežero ir dangaus žydryne viliojančią!
Visuomet susitinkame geros nuotaikos, bet vos įžengus į pelkių laumių karalystę, nuotaikos skalė kilstelėjo į aukštumas! :) Netruko pasigirsti krykštavimai, aikčiojimai ir skambus juokas, traukiant įklimpusias kojas ar pelkėje įstrigusius batus :) Vieniems sekėsi ilgiau išlikti sausiems, kiti nuolat pylė vandenį iš guminių batų ir murkdėsi gilesniuose akivaruose, dar kiti pasivaikštinėjo tik su kojinėmis, metę sunkius guminius batus :)
Žygyje susipažinome ne tik su patvinusia žemapelke, įmirkusių kiminų aukštapelke, bet ir su samanotu, brandžiu Vakarų Taigos mišku, pasigrožėjome akimis neaprėpiamais gailynais, raudonuojančiais spanguolynais, spalvingaisiais kiminais ir banguojančio ežero mėlyne...
Atokvėpio metu pasiklausėme pelkės skleidžiamų garsų, įkvėpėme svaiginamo gailių kvapo, pajutome kiminų gaivą ir spanguolių skonį.
O kad šventė dar šventiškesnė būtų, vaišinomės rūkytais kiaušiniais su rausvuoju pagardu, pyragu, „Linelio“ duona, naminėmis gardžiomis kanelėmis ir kitais vienas už kitą gardesniais gardėsiais :)
Su nuotaika išėję, su dar geresne grįžę, kad ir kažiek šlapi, kad ir purvini, bet laimingi sveiką kailį išnešę, išsiskirstėme lyg po geriausios šventės, laukdami naujų susitikimų, pilnų naujų potyrių ir nuotykių! :)
Pelkių žygis į Alionių taigą
