01/09/2026
po pietų valgydama savo desertą 🍭 [slyvas] prisimenu, kad beveik du trečdalius vasaros čia visiškai nekomunikuoju jokiom temom.
vyksta kažkoks vidinis virsmas. [ilga kaip šimtmetis diena]. senos temos keičiasi naujomis, o aš vis nerandu tinkamos progos kažką pasakyti čia kitaip. bet rugsėjo 1, greičiausiai, yra ypatingai gera proga tiesiog pradėti.
šiandien apilankiusi pacientė dalinosi, kad nori vėl surįžti į ritmą [mitybos], mat per vasarą atsipalaidavo. o man kilo prisiminimas, kai [senokai jau, dar MAK mokymuose] psichoterapeutas pamėtėjo frazę [vertimas]: kodėl reikia stengtis save vis ''atpalaiduoti'', jeigu galima prieš tai tiesiog ''neįsitempti''?
ir akimirką man ši frazė suskambėjo naujai [ir atvirkščiai]: kam save taip paleisti, kad paskui reikėtų galvoti, kaip surinkti? 😉
o gal apskritai, tas bangavimas viso labo tik požiūrio kampas ir seniai nebederantys, net veržiantys, kažkieno kito įsiūlyti nešioti batai? įsitikinimai, kurie visiškai nedera prie jūsų šiandienos pasaulėjautos, prie natūraliai kūne vykstančių pokyčių, galų gale, prie sveiko požiūrio į kūno vaizdą formavimo/ išlaikymo?
kūnas keičiasi. kaip tie lapai, krentantys rudeniui papūtus. jo vaizdas kinta. pojūčiai jame vis kitokie. ir kuo dažniau nustosim sprausti save į kažkieno kito suformuotus rėmus, tuo rečiau reikės save ''surinkinėti'' ar vis bandyti ''paleisti''.
taigi, kad jau tokia diena, tai būkit pasveikinti su ja! nors mokykla ir studijos seniai [ar neseniai 😊 ] baigtos, bet mokytis nesustojam visą likusį gyvenimą.
tegul tos gyvenimo pamokos būna įkvėpimas naujoms patirtims, nors kartais jos ir iššūkis, bet, juk sakoma, jei Visatos jėgos atsiuntė išbandymą - reiškia turim pakakamai resursų jį įveikti ❤.
ir nepamirškim, kad palengva gamta kvies imti lėtinti vasaros tempą, tad išgirskim savo kūną kalbant, jeigu jam šiuo laikotarpiu ko nors prireiks ✨...
šilto rudens 🍂!
-oji