29/06/2026
ALBERTAS SKURVYDAS. Tik primenu!
Kai žmogaus kūno temperatūra viršija maždaug 39 °C, centrinė nervų sistema pradeda riboti valingą judesių valdymą. Dėl to blogėja judesių koordinacija, daugėja netikslumų ir klaidų, lėtėja reakcija, o fizinis pajėgumas sparčiai mažėja, kelis kartus padidėja traumų rizika.
Ypač pavojinga, kai didėja galvos ir smegenų temperatūra – tuomet dar labiau sutrinka dėmesys, sprendimų priėmimas, reakcijos greitis ir judesių tikslumas.
Todėl karštyje pirmiausia verta pasirūpinti, kad neperkaistų galva.
gėrimas.
Veiksmingiausi būdai apsaugoti galvą nuo perkaitimo – dėvėti šviesios spalvos, lengvą ir orui laidžią kepurę, reguliariai vėsinti galvą ir sprandą vėsiu vandeniu arba šaltu, drėgnu rankšluosčiu, o esant galimybei bent trumpam pasitraukti į pavėsį ar kitą vėsią vietą.
Žinoma, labai svarbu reguliariai gerti pakankamai vandens, nes net nedidelė dehidratacija blogina prakaitavimą ir apsunkina organizmo gebėjimą išsklaidyti šilumą. Jei tenka ilgiau būti ar sportuoti karštyje, ypač veiksminga gerti vėsius (bet ne ledinius) gėrimus ir periodiškai užpilti vėsaus vandens ant galvos, sprando bei veido – tai padeda greičiau sumažinti galvos temperatūrą ir ilgiau išlaikyti gerą dėmesį, reakcijos greitį bei judesių tikslumą.
Karštomis dienomis nereikia visiškai atsisakyti judėjimo – lengvas ar vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas padeda palaikyti prakaitavimo mechanizmus ir organizmo termoreguliaciją. Todėl yra klaida visiškai atsisakyti judėti. Tačiau intensyvaus fizinio krūvio, ypač tiesioginėje saulėje ir karščiausiomis dienos valandomis (apie 11–16 val.), reikėtų vengti, nes tokiomis sąlygomis organizmas gali nebespėti pašalinti fizinio krūvio metu pagamintos šilumos, o perkaitimo rizika smarkiai padidėja.
Dar vienas svarbus principas – padėti prakaitui išgaruoti. Organizmą vėsina ne pats prakaitas, o jo garavimas nuo odos paviršiaus. Todėl karštyje verta dėvėti lengvus, laisvus ir orui laidžius drabužius, vengti neperpučiamų sintetinių audinių, o esant galimybei pasinaudoti ventiliatoriumi ar natūraliu vėjeliu. Oro judėjimas kelis kartus pagreitina prakaito garavimą ir gali gerokai sumažinti kūno temperatūrą.
Jei drabužiai permirksta prakaitu, juos verta pakeisti sausais, nes šlapias audinys blogina šilumos atidavimą.
Įdomu tai, kad šiltos ar net karštos arbatos puodelis tam tikromis sąlygomis taip pat gali padėti vėstis – šiltas gėrimas trumpam sustiprina prakaitavimą, o jei prakaitas gali laisvai išgaruoti (sausame ore, pučiant vėjui ar veikiant ventiliatoriui), bendras šilumos netekimas gali būti didesnis nei geriant labai šaltus gėrimus. Tačiau karštomis ir drėgnomis dienomis, kai prakaitas sunkiai garuoja, šis efektas beveik išnyksta, todėl tokiomis sąlygomis naudingiau rinktis vėsius gėrimus ir aktyviai vėsinti galvą bei sprandą
