Akrobatikos pratimai visapusiškai stiprina organizmą, lavina judesių koordinaciją, drąsą, ryžtingumą, jėgą, greitį, judesių tikslumą, orientaciją erdvėje, skiepija subtiliausius pusiausvyros pojūčius. Jiems atlikti nereikia specialių įrenginių, pakanka gimnastikos paklotų arba akrobatikos takelio. Šiuos pratimus gali atlikti įvairaus amžiaus žmonės, akrobatika ypač naudinga vaikams. Sistemingai ją kultivuojant, tobulėja judėjimo aparatas, gerėja funkcinis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų darbas, didėja gyvybinė plaučių talpa, stiprėja raumenys, lavėja koordinacija. Akrobatikos pratimai skirstomi į tris grupes: 1. Akrobatikos šuoliai. Tai pratimai, kuriems būdingas dalinis arba visiškas persivertimas per galvą (įvairūs salto, persivertimai, kūlvirsčiai ir t.t.). 2. Tokiems pratimams būdingas pusiausvyros išlaikymas ant menčių, galvos, rankų, partnerio laikymas, piramidės. 3. Įvairūs išmetimai. Tai išmetimai laikant už riešų, dubens, kojų ir t.t., taisyklingai nušokant arba partnerį sugaunant. Gimnastika yra gana efektyvi fizinio ugdymo priemonė harmoningai raidai. Gimnastikos pratimai teigiamai veikia organizmą. Jie gerai lavina rankų, liemens, pečių juostos raumenis. Daugelis pratimų turi taikomąjį pobūdį: tai kai kurie pasikėlimai ir persivertimai ant prietaisų, nušokimai. Gimnastikos pratimai ugdo drąsą, ryžtingumą, gebėjimą orientuotis netikėtose situacijose. Jie lavina koordinaciją, jėgą, lankstumą, ištvermę. Išlavintos šios ypatybės leidžia atlikti vis sudėtingesnius pratimus. Gimnastikos pratybos taip pat teigiamai veikia vidaus organų veiklą. Yra žinoma, kad netreniruoto žmogaus, patekusio į nepaprastą padėtį (horizontalės atžvilgiu), vidaus organai (širdis, plaučiai, skrandis) pasislenka, ir todėl pablogėja darbingumas. Gimnastika – gera praktikos priemonė, stabdanti organų pasislinkimą neįprastomis žmogui padėtimis. Kartojant gimnastikos pratimus, organizmas vis mažiau ir mažiau reaguoja į neįprastas žmogaus kūno padėtis. Sąlygos, kuriomis vaikas gyvena, labiausiai veikia jo organizmą. Deja, jos nėra palankios sveikam vystymuisi. Judėjimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka lemia, kad ne visi mūsų vaikai auga ir vystosi tinkamai. Judėjimas yra svarbiausias vystymosi veiksnys. Judėdamas vaikas pažįsta aplinką ir įgyją naujų įgūdžių. Judėjimas skatina vaiko vystymąsi. Negana to – jis yra vienas iš sveikatos veiksnių. Ikimokyklinis amžius yra ypač reikšmingas vaiko motorikos formavimuisi. Per tą laiką įgytus tam tikrus gebėjimus vėlesniuose gyvenimo etapuose vaikas tik tobulina. Tuo amžiaus tarpsniu judrumas labai sustiprina organizmo gebėjimą priešintis kenksmingam aplinkos poveikiui, o judėjimo gebėjimai gana dažnai lemia vaiko padėtį tarp bendraamžių. Tad rūpindamiesi tinkamu fiziniu vaiko vystymusi, tuo, kad jis pakankamai ir įvairiais būdais judėtų, rūpinamės jo sveikata plačiąja prasme – fizine, psichine ir socialine.
