24/04/2026
Prie Alaušo – su vėju, ugnimi ir gera nuotaika
Praėję pirmieji UTAU Sudeikių fakulteto studijų metai tapo gražia pradžia bendrystei, augimui ir prasmingai veiklai. Rudenį subūręs vyresnio amžiaus žmones, fakultetas tapo vieta, kurioje norisi būti – mokytis, bendrauti, susitikti, dalintis patirtimis ir džiaugsmais, atrasti naujus pomėgius bei bendraminčius.
Per šiuos metus kartu keliavome pažinimo keliu: klausėmės paskaitų, leidomės į išvykas, judėjome, žygiavome, ieškojome naujų patirčių ir stiprinome draugystes. Čia kiekvienas galėjo rasti sau artimą veiklą – nuo ramios bendrystės iki aktyvaus judėjimo, nuo naujų žinių iki paprasto, bet labai svarbaus buvimo kartu.
Susibūrėme ne tik dėl savęs – mūsų veiklos tapo reikšmingos ir šiandieniniams Sudeikiams. Dalindamiesi tuo, ką mokame ir turime, stipriname bendruomenę, kuri tampa gyvesnė, atviresnė ir šiltesnė.
Visų metų veiklų istoriją kruopščiai sudėjome į savo internetinį puslapį – tai mūsų bendros kelionės liudijimas, kuriame sugulė prisiminimai, akimirkos ir patirtys.
Didžioji dalis veiklų vyko jaukiose Sudeikių erdvėse – Baltojoje, Konferencijų, sporto salėse, virtuvėlėje bei darželio hole. Šias erdves mums visada geranoriškai atvėrė Sudeikių daugiafunkcio centro šeimininkė Vilma. Nuoširdi padėka jai ir visam Centro kolektyvui – už šilumą, supratimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, už palaikymą bei kartu kuriamus ateities planus.
Pirmieji metai prabėgo greitai, bet paliko tvirtą pamatą. Tai tik pradžia – kupina vilčių, idėjų ir noro eiti pirmyn kartu.
O mokslo metų pabaigą UTAU Sudeikių fakulteto bendruomenė pažymėjo jaukiu susiėjimu prie Alaušo ežero. Nors vakarykštis vėjas vis mėgino mus išbandyti – lyg tikrino, ar nepasiduosime gamtos valiai ir neišsigąsime jo šėlsmo – nuotaikos jis neišblaškė.
Net ir laužas iš pradžių nenorėjo paklusti: vis geso ir geso, tarsi žaisdamas su mumis kantrybės žaidimą. Tačiau atkaklumas nugalėjo – netrukus pakrantę užliejo gardus šašlykų kvapas, o kartu ir šiluma, kuri suvienijo visus dar labiau.
Šis susitikimas buvo ne tik apie vaišes ar buvimą gamtoje. Tai buvo laikas pasidžiaugti savimi – tuo, ką per metus nuveikėme, ką atradome, kuo tapome. Didžiavomės savo bendryste, savo drąsa pradėti, savo Sudeikių fakultetu.
Su šypsenomis, gera nuotaika ir lengvu vasaros laukimu širdyse išėjome vasaroti – kupini dėkingumo, prisiminimų ir naujų planų ateičiai.
Rasa