Jolanta · Joga · Kelionė į save

13/03/2026

https://www.facebook.com/share/p/1EL2rhpaLz/?mibextid=wwXIfr

Kaip galėjo atrodyti senovės šventykla Lietuvoje – pavyzdžiui ant Birutės kalno Palangoje, remiantis archeologiniais radiniais ir paleoastronominės observatorijos principais, kurie siejasi su garsiuoju Goseck Circle (Vokietija, Burgenlandkreis) metų laikų stebėjimui.
Kaip tai dera su Birutės kalno radiniais? Birutės kalnas (alkakalnis ir piliakalnis) buvo viena svarbiausių žemaičių šventovių XIV–XVI a. pradžioje. Archeologiniai tyrimai (įskaitant 1970–2000 m. kasinėjimus Žulkus - Manomaitis) atskleidė:
Stulpinę stebyklą (paleoastronominę observatoriją) ~1300–1413 m., skirtą Saulės ir Mėnulio judėjimui stebėti bei kalendoriui tvarkyti.
Aukurą deivei (ugnies ir gyvybės deivei) – centrinį apeiginį židinį.
Medines konstrukcijas, pylimus ir aikštelę, apjuostą organinėmis tvoromis ar stulpų eilėmis.

Vaizduojama spiralinė medinių stulpų tvora su keliomis koncentrinėmis ratų formomis, centriniai laužai su dūmais ir liepsnomis, takai bei tiltai – tai meninė, bet archeologiškai pagrįsta rekonstrukcija. Ugnis čia ne tik šildė, bet buvo ritualinis elementas: tikėjime ugnis (šventoji ugnis) simbolizavo gyvybės ir dieviškosios jėgos šaltinį, o dūmai – ryšį su dangaus dievais.
Ryšys su Circle (~4900 m. pr. Kr.) – seniausia žinoma saulės observatorija Europoje:
Koncentriniai grioviai ir dvi medinių palisadų (stulpų tvorų) žiedai.
Įėjimai tiksliai orientuoti į žiemos saulėgrįžos saulėtekį/laidą (ir vasaros saulėgrįžą), leidžiantys stebėti metų laikus, saulės ciklą ir kurti kalendorių.

Lietuviškoje šv. versijoje sūkurys/spiralė (o ne tik apskritimas) suteikia dinamiškumo – tarsi „laiko spiralė“, vedanti į vidurį, kur dega amžinoji ugnis. Tai puikiai atitinka funkciją: stebėti Saulės zenitą (vidudienį), saulėgrįžas ir metų ciklus, kad būtų žinoma, kada sėti, kada švęsti Rasos ar kitas šventes.
Bendras vaizdas – kaip galėjo atrodyti šventykla
Įsivaizduokite: ant žalios kalvos, apsuptos upelių ir miškų (panašu į Palangos kraštovaizdį), stovi didžiulis medinis spiralinis labirintas iš ąžuolinių stulpų. Centre – liepsnojantis aukuras, iš kurio kyla baltas dūmų stulpas tiesiai į dangų. Mažesni rateliai aplinkui – mažesnioms apeigoms ar stebėjimui. Žmonės ateina takais per medinius tiltelius, nešdami aukas. Viskas orientuota taip, kad vidurdienį (ar saulėgrįžos metu) saulės spinduliai kris tiesiai į centrą – kaip „dieviškas maistas“ dvasiai, jungiantis laiką, ugnį ir amžinybę.
Tokia šventykla būtų buvusi ne tik religinė vieta, bet ir mokslinė observatorija – tikras Sarmatų (žemaičių/lietuvių etc.) „saulės kalendorius“, leidęs gyventojams tiksliai žinoti metų laikus. Ši rekonstrukcija (inspiruota sarmatų bendruomenės ir archeologinių duomenų) rodo, kad Birutės kalno šventovė galėjo būti kur kas įspūdingesnė ir funkcionalesnė, nei manyta anksčiau – tikras gyvas ryšys su dangaus ciklais ir protėvių ugnimi.

Senųjų sarmatų (prūsų, žemaičių, lietuvių ir kitų ) tikėjimas šventykla ir šventąja ugnimi pagal kronikas Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“ (Chronicon Terrae Prussiae, ~1326 m.).
Lotynų kalba (originalus tekstas iš III knygos, apie Romuvą) :
„In medio nationis huius perversae, in Nadrovia, est locus, qui dicitur Romow, qui dictus est a Roma. Ibi habitat homo, qui dicitur Criwe, qui est quasi papa eorum et cui tam reges quam duces et populus omnes obediunt et reverentiam exhibent. [...] Post victoriam de hostibus reportatam de omnibus spoliis tertiam partem deo suo offerunt, quam Criwe in Romow comburit.“
Lietuvių kalba (tikslus vertimas):
„Šios iškrypusios tautos viduryje, Nadruvoje, yra vieta, vadinama Romow, pavadinta Romos vardu. Ten gyvena žmogus, vardu Criwe, kuris yra lyg jų popiežius, ir jam paklūsta bei reiškia pagarbą tiek karaliai, tiek kunigaikščiai, tiek visas tauta. [...] Po pergalės prieš priešus iš visų grobio jie aukoja savo dievui trečdalį...“
Ši kronikos aprašyta Romuva (sarmatų „šventasis centras“, analogiškas Birutės kalno alkakalniui Palangoje) – tai vieta, kur iš kurstomos ugnies dūmai kyla tiesiai į dangų kaip tiltas tarp žmonių ir dievų (Patulio, Perkūno, Patčiosrimpės). Tai tiksliai atspindi vaizde matomą spiralinę ąžuolinių stulpų šventyklą su liepsnojančiu centriniu laužu, storu baltu dūmų stulpu ir saulės spinduliais, krintančiais į vidurį vidurdienį. Senieji sarmatai tikėjo, kad tokia ugnis ir dūmai yra dieviškas ryšys su dangumi, o šventykla – saulės kalendoriaus ir amžinos gyvybės vieta.

06/03/2026

Šįryt po privačios jogos praktikos atsiverčiau draugės dovanotos „Pabudimo knygos“ kovo 6 d. įrašą ir noriu pasidalinti su jumis:

Šis mėnuo yra apie perėjimą, pereinamąjį laikotarpį ir kaitą.
Kovas nėra apie skubėjimą – jis yra apie susilygiavimą ir įsižeminimą.

Su didėjančia šviesa ir energija mūsų nervų sistema gauna ženklus mobilizuotis. Tačiau augimas neprasideda nuo spaudimo per jėgą – jis prasideda nuo įsižeminimo.

Su tokia intencija ir energija mes praktikuojame šį mėnesį per mano Kundalini jogos praktikas.

Kovas mus kviečia švelniam persikalibravimui – kūno, emocijų ir dvasios. 🌿

01/03/2026

Pastaruoju metu vis dažniau matau, kaip moterys ateina pavargusios…
nuo skubėjimo, nuo stiprybės, nuo nuolatinio darymo.

Ir kiekvieną kartą stebiu tą patį stebuklą.
Kai moteris pajunta saugumą, jos kūnas pradeda atsipalaiduoti.
Kvėpavimas gilėja, protas rimsta, o širdis po truputį atsiveria.

Moteriška energija natūraliai sugrįžta, kai nereikia nieko įrodyti.
Kai galima būti minkštai, jautriai, tikrai.

Mano jogos praktikos, pasitelkiant Kundalinį jogą, yra erdvė moterims, kur per judesį, kvėpavimą , susitelkimą į save, moteris sustoja ir nurimus nervų sistemai, po truputį pradeda sugrįžti į tikrąją savo energiją.

Ši energija tekanti, be jėgos ir pastangos - tuomet mes pradedam kurti savo gyvenimą su didžiule Meile.

Ir man didžiausia dovana yra matyti, kaip po praktikos moterys išeina ramesnės, švelnesnės, labiau savimi.

Jei jauti kvietimą sugrįžti į savo moterišką esmę – lauksiu tavęs. 🤍

26/02/2026

Kasdien mes galime pasirinkti, kiekvienas pagal savo sąmoningumą – kur, kaip ir su kuo kurti savo gyvenimą.

Šiomis stipriomis pasaulio keitimosi dienomis, kai visi visus visko moko, žmogui kartais reikia tiesiog paprastumo, nuoširdumo ir saugaus leidimo būti savimi.

Kundalini jogos praktikos tinka tiems,
kurie pavargo nuo bėgimo, veikimo, lyginimosi ir vertinimo.

Kuriems norisi lėto buvimo ir sugrįžimo į save.
Jei sunku užmigti, nors jaučiatės pavargę.
Jaučiate įtampą pečiuose, kakle, krūtinėje, tarsi kažkas sunkaus uždėta.
Paviršinis kvėpavimas.
Nėra motyvacijos ir gyvenimo džiaugsmo.

Kartais užtenka dviejų atėjimų į jogos praktiką ir žmogus jau pajaučia akivaizdų pokytį savo būsenoje.

Gera, nes pradedu jausti savo kūną, nurimsta protas ir tarsi sulėtėja tempas.
Pradedu jausti savo kvėpavimą, atsiranda didesnis aiškumas ir kryptis.
Nebesinori niekur bėgti ir kažką įrodinėti.
Širdis, nurimus, pradeda atsiverti ir galiu išgirsti save.
Jaučiu, tarsi viduje kas paspaudė slaptą mygtuką.
Išeina nerimas, stresas ir įtampa.
Visą mano būtį pripildo jauki šiluma ir meilė.

Nes Kundalini joga yra apie balansą ir darną su savimi, gyvenimu ir visa Visata.
Taip pat apie nepaprastas žmogaus savigydos galias, kuriomis mes esame apdovanoti iš prigimties. 🌿✨