28/06/2026
Jau ryt startuoja senasis ir tradicijomis apipintas Wimbledon. Ir nors dauguma jų išliko ir sėkmingai toliau puoselėjama per paskutinius du dešimtmečius ženkliai ir esmingai keitėsi būtent garsuoji žolės danga, prieš ryt dienos čempionato startą šis tekstas būtent apie tai.
Per paskutinius 20–25 metus Vimbldono žolės danga išgyveno esminę transformaciją. Nors turnyro organizatoriai visada oficialiai teigė, kad pokyčių tikslas buvo dangos ilgaamžiškumas ir atšokimo stabilumas, praktiškai tai stipriai sulėtino žaidimą, pakeitė kamuoliuko elgseną ir išnaikino klasikinį serve-and-volley (padavimas ir bėgimas prie tinklo) stilių.
Kaip kaip pasikeitė danga ir jos savybės?
-Žolės rūšies pasikeitimas. Iki 2001 metų buvo naudojamas mišinys – 70 % daugiametės svidrės ir 30 % raudonųjų eraičinų . Eraičinai buvo minkštesnė, smulkesnė žolė. Dėl to danga buvo minkšta, o kamuoliukas slysdavo paviršiumi itin žemai ir greitai.
Po 2001 metų iki dabar: Pereita prie 100 % daugiametės svidrės (šiuo metu naudojamas trijų olandiškų veislių – pavyzdžiui, Melbourne, Venice, Malibu – mišinys). Ši žolė yra kur kas storesnė, standesnė ir auga vertikaliau. Ji buvo parinkta tam, kad danga atlaikytų milžiniškas šiuolaikinių atletų judėjimo apkrovas, tačiau tai iš esmės pakeitė kamuoliuko aerodinamiškumą atšokimo metu.
-Aukštesnis ir „gyvesnis“ atšokimas: Naujoji 100 % svidrės danga sukuria didesnę vertikalią trintį. Kamuoliukas, atsitrenkęs į žolę, praranda mažiau vertikalaus greičio, todėl atšoka pastebimai aukščiau (maždaug ties žaidėjo liemeniu, o ne ties keliais, kaip seniau).
Sumažėjęs horizontalus greitis: Dėl didesnio pasipriešinimo kamuoliukas po kontakto su danga praranda daugiau horizontalaus greičio. Žaidėjai gavo maždaug 0,1 sekundės daugiau laiko sureaguoti į smūgį nei dešimtajame dešimtmetyje. Vimbldono kortų greičio indeksas (CPI) dabar svyruoja tarp 43–50 (tai vis dar greičiausia danga tenise, bet gerokai lėtesnė už istorinę žolę).
-Dirvožemio sukietinimas- kad žolė būtų dar atsparesnė buvo pakeista po ja esančio dirvožemio sudėtis. Dabar jame yra apie 25 % molio, o prieš turnyrą laistymas sumažinamas iki minimumo, kad žemė taptų kietesnė.
Šis kietas pagrindas (kartu su griežtai palaikomu 8 mm žolės aukščiu) padarė atšokimą kur kas stabilesnį ir prognozuojamesnį. Seniau žolė būdavo „kempiniškesnė“, todėl neteisingi ar visiškai nenuspėjami atšokimai buvo kasdienybė. Šiandieninė žolė savo atšokimo charakteristikomis tapo artimesnė hard dangos kortams.
-Taktiškai pasikeitęs žaidimas. Šios agronomines inovacijos visiškai perrašė Vimbldono taktiką: raliai pailgėjo, žaidimas nuo galinės linijos tapo dominuojančiu. Kadangi kamuoliukas atšoka aukščiau ir lėčiau, priiminėjantys žaidėjai gali efektyviai atakuoti stiprius padavimus top-spin (suktais) smūgiais.
Serve-and-volley išnykimas: 2002 m. šią taktiką žaidėjai Vimbldone naudojo maždaug 30 % visų taškų metu. Praėjus nepilniems dvidešimčiai metų, šis rodiklis nukrito iki mažiau nei 7 %. Žaidėjai, kurie seniau ant žolės neturėdavo šansų dėl lėtesnio judėjimo ar ilgo smūgio mosto (pavyzdžiui, specialistai nuo grunto), dabar Vimbldone gali sėkmingai skinti titulus.
Antradienį arba trečiadienį ant žalios Wimbledon vejos išbėgs ir Vilius Gaubas, Lietuvos atstovas ir mūsų pirmoji raketė debiūtuojanti seniausiame tebevykstančiame pasaulio turnyre. Sėkmės Viliui.
